Georgia: Monitoring the situation of children and women: Multiple Indicator Cluster Survey 2005 (Georgian)

Publication date: 2008

saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 saqarTvelo bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 saqar T vel o 2005 mr aval ind ikat o r u l i kl ast er u l i kvl eva saqarTvelos statistikis saxelmwifo departamenti daavadebaTa kontrolis erovnuli centri gaeros bavSvTa fondi M IC S MICS saqarTvelo bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 gamocemulia 2008 wlis ivnisSi. garekanis foto: mMarika AamurvelaSvili mravalindikatoruli klasteruli kvleva saqarTveloSi Caatara saqarTvelos statistikis saxelmwifo departamentma da daavadebaTa kontrolis erovnulma centrma. maT finansuri da teqnikuri mxardaWera gauwia gaeros bavSvTa fondma (`iunisefma~). kvleva Catarda 2005-2006 wlebSi mTelis msoflios masStabiT 50-ze met qveyanaSi Catarebuli mravalindikatoruli klasteruli kvlevebis mesame raundis (MICS3) farglebSi. pirveli ori raundi 1995 da 2000 wlebSi Catarda. kvlevis meTodebi efuZneba mravalindikatoruli klasteruli kvlevis msoflio proeqtis farglebSi danergil modelebsa da standartebs, romlebic mTeli msoflios qveynebSi bavSvebisa da qalebis mdgomareobasTan dakavSirebuli informaciis Segrovebis mizniT SemuSavda. damatebiTi informacia mravalindikatoruli klasteruli kvlevis msoflio proeqtis Sesaxeb SegiZliaT moiZioT internetSi Semdeg misamarTze: www.childinfo.org. saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 3 ZiriTadi monacemebi - Semajamebeli cxrili mravalindikatoruli klasteruli kvlevebis (mkk) da aTaswleulis ganviTarebis miznebis (agm) indikatorebi, saqarTvelo, 2005 weli sakiTxi mkk indika- toris nomeri agm indika- toris nomeri indikatori sidide bavSvTa sikvdilianoba bavSvTa sikvdilianoba 1 13 xuT wlamde asakis bavSvTa sikvdilianobis maCvenebeli 35 aTasze 2 14 Cvil bavSvTa sikvdilianobis maCvenebeli 31 aTasze kveba kvebis mxriv arsebuli mdgomareoba 6 4 wonanaklulobis maCvenebeli 2.1 procenti 7 zrdis SeCerebis maCvenebeli 10.4 procenti 8 gamofitvis maCvenebeli 2.1 procenti ZuZuTi kveba 45 ZuZuTi kvebis drouli dawyeba 36.6 procenti 15 mxolod ZuZuTi kvebis maCvenebeli 10.9 procenti 16 xangrZlivi ZuZuTi kvebis maCvenebeli 12-15 Tvis asakSi 20-23 Tvis asakSi 40.5 19.6 procenti procenti 17 damatebiTi kvebis droulad dawyebis maCvenebeli 34.8 procenti 18 damatebiTi kvebis sixSire 28.1 procenti 19 Cvilebi, romlebic saTanadod ikvebebian 19.8 procenti marilis gamdidreba iodiT 41 iodiT gamdidrebuli marilis moxmareba 87.2 procenti vitamini A 43 vitamini A-s damateba (axladnamSobiarevi dedebi) 15.8 procenti mcire wona dabadebisas 9 Cvilebi dabadebisas mcire woniT 4.7 procenti 10 dabadebisas awonili Cvilebi 95.7 procenti bavSvTa janmrTeloba daavadebis mkurnaloba 33 peroraluri rehidrataciis Terapiis gamoyeneba 50.1 procenti 34 diareis Sinaur pirobebSi mkurnaloba 20.6 procenti 35 peroraluri rehidrataciiT mkurnaloba an meti siTxis miReba da kvebis gagrZeleba 36.5 procenti 23 eqimisTvis mimarTva savaraudo pnevmoniis SemTxvevaSi 73.6 procenti 22 savaraudo pnevmoniis mkurnaloba antibiotikebiT 55.5 procenti myari sawvavis gamoyeneba 24 29 myari sawvavi 53.6 procenti garemo wyali da sanitaruli pirobebi 11 30 sasmeli wylis gaumjobesebuli wyaroebis gamoyeneba 94.2 procenti 13 wylis gawmenda 4.6 procenti 12 31 gaumjobesebuli sanitaruli kvanZebi 96.8 procenti 14 bavSvis ganavlis gatana 56.3 procenti reproduqciuli janmrTeloba kontracefcia da daukmayofileb. moTxovnileba 21 19c kontracefciis gamoyenebis masStabi 31.5 procenti dedisa da axalSobilis janmrTeloba 20 antenataluri meTvalyureoba 96.3 procenti 44 antenataluri meTvalyureobis Sinaarsi gakeTda sisxlis analizi 95.4 procenti wneva gazomili iqna 94.7 procenti gakeTda Sardis analizi 95.6 procenti pacienti aiwona 94.7 procenti 4 17 kvalificiuri damxmare mSobiarobisas 98.3 procenti 5 mSobiaroba samedicino dawesebulebaSi 95.5 procenti 4 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi sakiTxi mkk indika- toris nomeri agm indika- toris nomeri indikatori sidide bavSvis ganviTareba bavSvis ganviTareba 46 xelSewyoba swavlaSi 84.0 procenti 47 xelSewyoba swavlaSi mamis mxridan 56.3 procenti 48 xelSewyoba swavlaSi: sabavSvo wignebi 72.1 procenti 49 xelSewyoba swavlaSi: arasabavSvo wignebi 83.2 procenti 50 xelSewyoba swavlaSi: saTamaSoebi 12.7 procenti 51 zrunva bavSvebis mxridan 7.9 procenti ganaTleba ganaTleba 52 skolamdel dawesebulebebSi siaruli 43.2 procenti 53 skolisaTvis mzaoba 60.4 procenti 54 dawyebiT skolaSi Caricxvis wminda maCvenebeli 72.7 procenti 55 6 dawyebiT skolaSi siarulis wminda maCvenebeli 94.6 procenti 56 saSualo skolaSi siarulis wminda maCvenebeli 88.3 procenti 57 7 bavSvebi, romlebic aRweven mexuTe klasamde 99.0 procenti 58 saSualo skolaSi gadasvlis maCvenebeli 99.5 procenti 59 7b dawyebiTi skolis damTavrebis maCvenebeli 70.2 procenti 61 9 genderuli Tanasworobis indeqsi dawyebiTi skola saSualo skola 1.01 0.98 koeficienti koeficienti wera-kiTxvis codna 60 8 zrdasruli mosaxleobis mier wera-kiTxvis codna 99.3 procenti bavSvTa dacva dabadebis registracia 62 dabadebis registracia 91.9 procenti bavSvis Sroma 71 bavSvis Sroma 18.4 procenti 72 mSromeli moswavleebi 94.6 procenti 73 moswavle mSromelebi 18.9 procenti bavSvebis disciplina 74 bavSvebis disciplina nebismieri fsiqologiuri / fizikuri dasja 66.1 procenti adreuli qorwineba 67 qorwineba 15 wlamde qorwineba 18 wlamde 1.9 17.7 procenti procenti 68 15-19 wlis axalgazrda amJamad daqorwinebuli / kavSirSi myofi qalebi 10.7 procenti 69 gansxvaveba meuRleTa asakSi 15-19 wlis qalebi 20-24 wlis qalebi 20.4 11.6 procenti procenti Zaladoba ojaxSi 100 damokidebuleba ojaxSi Zaladobis mimarT 6.9 procenti SezRuduli SesaZleblobebi 101 SezRuduli SesaZleblobebis mqone bavSvebi 14.4 procenti oboli da daucveli bavSvebi 75 oblebis raodenoba 4.9 procenti 78 bavSvebis sacxovrebeli pirobebi 2.9 procenti codna aiv/Sids-is Sesaxeb da damokidebuleba am sakiTxis mimarT codna aiv/Sids- is Sesaxeb da damokidebuleba am sakiTxis mimarT 82 19b axalgazrdebs Soris aiv-s prevenciis Sesaxeb srulyofili codna 15.0 procenti 89 aiv-s dedisgan SvilisTvis gadacemis Sesaxeb codna 45.6 procenti 86 adamianebis damokidebuleba aiv/Sids-is mimarT 6.4 procenti 87 qalebi, romelTac ician, Tu sad unda aiRon analizi aiv-ze 29.3 procenti 88 qalebi, romelTac gaikeTes analizi aiv-ze 11.0 procenti 90 aiv-s dedisgan SvilisTvis gadacemis prevenciasTan dakavSirebuli konsultaciebis masStabi 41.5 procenti 91 aiv-s dedisgan SvilisTvis gadacemis prevenciis mizniT analizebis Catarebis masStabi 40.7 procenti saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 5 sarCevi cxrilebis CamonaTvali .7 diagramebis CamonaTvali .9 abreviaturebi .10 madlobebi .11 winasityvaoba .12 I. Sesavali .17 zogadi informacia .17 kvlevis amocanebi .20 II. SerCevisa da kvlevis Catarebis meTodologia .21 SerCevis dizaini .21 kiTxvarebi .21 treningi da savele samuSao .22 monacemTa damuSaveba .23 III. SerCevis moculoba da Sinameurneobebisa da respondentebis maxasiaTeblebi . 24 SerCevis moculoba .24 Sinameurneobebis maxasiaTeblebi .24 respondentebis maxasiaTeblebi .25 IV. bavSvTa sikvdilianoba .27 V. kveba .30 kvebis mxriv arsebuli mdgomareoba.30 ZuZuTi kveba .32 marilis gamdidreba iodiT .34 mSobiarobis Semdeg dedebis mier vitamini A-s miReba . 35 mcire wona axalSobilebSi .36 VI. bavSvebis janmrTeloba .38 peroraluri rehidrataciiT mkurnaloba .38 pnevmoniisas eqimisTvis mimarTva da mkurnaloba antibiotikebiT . 40 myari sawvavis gamoyeneba .41 VII. garemo .42 wyali da sanitaruli pirobebi .42 VIII. reproduqciuli janmrTeloba .45 kontracefcia .45 antenataluri meTvalyureoba .45 daxmareba mSobiarobisas .47 IX. bavSvis ganviTareba .49 X. ganaTleba .51 bavSvebis siaruli skolamdel dawesebulebebSi da maTi mzaoba skolisaTvis . 51 dawyebiT da saSualo skolebSi bavSvebis siaruli . 51 wera-kiTxvis mcodne srulwlovanebi .53 6 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi XI. bavSvTa dacva . 54 dabadebis registracia . 54 bavSvTa Sroma . 54 bavSvebis disciplina . 55 adreuli qorwineba . 57 Zaladoba ojaxSi . 57 SezRuduli SesaZleblobis mqone bavSvebi . 57 bavSvebis sacxovrebeli pirobebi da oboli bavSvebi . 57 XII. codna aiv/Sids-is Sesaxeb da damokidebuleba am sakiTxis mimarT . 59 codna adamianis imunodeficitis virusis gavrcelebis Sesaxeb da kondomis gamoyeneba . 59 gamoyenebuli literatura . 62 statistikuri cxrilebi . 63 danarTi A. SerCevis dizaini . 126 danarTi B. kvlevaSi monawile TanamSromelTa sia . 131 danarTi C. SerCevis Secdomebis Sefaseba . 132 danarTi D. monacemTa xarisxis cxrilebi . 148 danarTi E. MICS indikatorebi: mricxvelebi da mniSvnelebi. 156 danarTi F. kiTxvarebi . 160 saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 7 cxrilebis CamonaTvali cxrili HH.1: Sinameurneobebisa da individualuri interviuebi .65 cxrili HH.2: SinameurneobaTa ganawileba asakis mixedviT .66 cxrili HH.3: Sinameurneobis Semadgenloba .67 cxrili HH.4: qalebis ZiriTadi maxasiaTeblebi .68 cxrili HH.5: bavSvebis ZiriTadi maxasiaTeblebi .69 cxrili CM.1: bavSvTa sikvdilianoba .70 cxrili CM.2: dabadebuli bavSvebi da gardacvlilTa wili .70 cxrili NU.1: bavSvis arasakmarisi kveba .71 cxrili NU.2: Tavdapirveli ZuZuTi kveba .72 cxrili NU.3: ZuZuTi kveba .73 cxrili NU.4: Cvilebi, romlebic adekvaturad ikvebebian .74 cxrili NU.5: iodiT gamdidrebuli marilis moxmareba .75 cxrili NU.6: mSobiarobis Semdgom periodSi dedebisTvis A vitaminis damateba .76 cxrili NU.7: wonanakluli axalSobilebi .77 cxrili CH.1: peroralouri rehidrataciiT mkurnaloba .78 cxrili CH.2: diareis mkurnaloba Sinaur pirobebSi .79 cxrili CH.3: eqimisTvis mimarTva savaraudo filtvebis anTebis dros .80 cxrili CH.4: filtvebis anTebis mkurnaloba antibiotikebiT .81 cxrili CH.5: pnevmoniis saSiSroebis ori niSnis codna .82 cxrili CH.6: myari sawvavis moxmareba .83 cxrili CH.7: myari sawvavis gamoyeneba Rumelis an cecxlis tipis mixedviT .84 cxrili EN.1: wylis gaumjobesebuli wyaroebis gamoyeneba .85 cxrili EN.2: SinameurneobaSi wylis gasufTaveba .86 cxrili EN.3: wylis wyaromde misvlisTvis saWiro dro .87 cxrili EN.4: wylis momtani adamiani .88 cxrili EN.5: sanitaruli saSualebebis gamoyeneba eqskrementebisTvis .89 cxrili EN.6: bavSvis ganavlis gatana .90 cxrili EN.7: wylis gaumjobesebuli wyaroebis da gaumjobesebuli sanitaruli kvanZebis gamoyeneba .91 cxrili RH.1: kontracefciis gamoyeneba .92 cxrili RH.2: antenataluri meTvalyureobis dawesebuleba .94 cxrili RH.3: antenataluri meTvalyureoba .95 cxrili RH.4: anemiis gavrceleba qalebSi .96 cxrili RH.5: daxmareba mSobiarobisas .97 cxrili CD.1: xelSewyoba ojaxis mxridan swavlaSi .98 cxrili CD.2: saswavlo masalebi .99 cxrili CD.3: marto an sxva bavSvebTan datovebuli bavSvebi .100 cxrili ED.1: ganaTleba adreul asakSi .101 cxrili ED.2: Sesvla dawyebiT skolaSi .102 cxrili ED.3: dawyebiT skolaSi siarulis wminda maCvenebeli .103 cxrili ED.4: saSualo skolaSi siarulis wminda maCvenebeli .104 cxrili ED.5 saSualo skolis asakis bavSvebi, romlebic dadian dawyebiT skolaSi .105 cxrili ED.6: bavSvebi, romlebic aRweven mexuTe klass.106 cxrili ED.7: dawyebiTi skolis dasruleba da gadasvla saSualo skolaSi .107 cxrili ED.8: genderuli Tanasworoba ganaTlebaSi .108 cxrili ED.9: wera-kiTxvis codna mozrdilebSi .109 cxrili CP.1: dabadebis registracia .110 cxrili CP.2: bavSvis Sroma .111 cxrili CP.3: mSromeli moswavleebi da moswavle mSromelebi .112 cxrili CP.4: bavSvTa disciplina .113 cxrili CP.5: adreuli qorwineba .114 cxrili CP.6: asakobrivi gansxvaveba meuRleebs Soris .115 cxrili CP.7: damokidebuleba ojaxSi Zaladobis mimarT .116 8 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi cxrili CP.8: SezRuduli SesaZleblobebis mqone bavSvebi .117 cxrili HA.1: aiv-is gavrcelebis prevenciis codna .118 cxrili HA.2: aiv/Sids-is Sesaxeb mcdari warmodgenebis identificireba .119 cxrili HA.3: amomwuravi codna aiv/Sids-is gavrcelebis Sesaxeb .120 cxrili HA.4: codna aiv-is dedisgan bavSvisTvis gadacemis Sesaxeb .121 cxrili HA.5: damokidebuleba aiv/Sids-is mqone adamianebis mimarT .122 cxrili HA.6: aiv-is analizis Catarebis adgilis codna .123 cxrili HA.7: aiv-is analizi da rCevebi antenatalur periodSi .124 cxrili HA.8: bavSvebis cxovrebis pirobebi da obloba .125 saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 9 diagramebis CamonaTvali diagrama HH.1: asakisa da sqesis ganawileba SinameurneobebSi .25 diagrama CM.1: 5 wlamde bavSvTa sikvdilianobis maCveneblebi ZiriTadi maxasiaTeblebis mixedviT .28 diagrama CM.2: 5 wlamde bavSvTa sikvdilianobis maCveneblebis tendencia .29 diagrama NU.1: 5 wlamde asakis im bavSvebis procentuli odenoba, vinc cudad ikvebeba .31 diagrama NU.2: im dedebis procentuli raodenoba, vinc daiwyo bavSvis ZuZuTi kveba dabadebidan erT saaTSi da erT dReSi .33 diagrama NU.3: CvilTa kveba asakis mixedviT: 3 wlamde bavSvTa kvebis procentuli ganawileba asakobrivi jgufis mixedviT .34 diagrama NU.4: procentuli raodenoba Sinameurneobebisa, romlebic moixmaren saTanadod iodizirebul marils .35 diagrama NU.5: im Cvelebis procentuli odenoba, vinc dabadebisas 2500 gramze naklebs iwonida .37 diagrama CH.3: 0-59 Tvis asakis diareian bavSvTa procentuli odenoba, visac Cautarda oraluri rehidrataciiT mkurnaloba .39 diagrama CH.4: 0-59 Tvis asakis diareian bavSvTa procentuli odenoba, visac Cautarda oraluri rehidrataciiT mkurnaloba an vinc iRebda siTxeebs da agrZelebda kvebas .40 diagrama EN.1: Sinameurneobis wevrTa procentuli ganawileba sasmeli wylis wyaros mixedviT .43 diagrama HA.1: im qalebis procentuli raodenoba, romelTac aqvT srulyofili codna aiv-Sids-is gavrcelebis Sesaxeb .60 10 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi abreviaturebi aiv adamianis imunodeficitis virusi AIHA amerikis saerTaSoriso janmrTelobis aliansi dyt difTeria, yivanaxvela, tetanusi GERHS-1999 saqarTvelos qalebis reproduqciuli janmrTelobis kvleva, 1999-2000 GERHS-2005 saqarTvelos qalebis reproduqciuli janmrTelobis kvleva, 2005 gTi genderuli Tanasworobis indeqsi lam laqtaciuri amenoreis meTodi MDG `aTaswleulis ganviTarebis miznebi~ MICS mravalindikatoruli klasteruli kvleva SPSS socialur mecnierebaTa statistikuri paketi UNFPA gaeros mosaxleobis fondi UNGASS gaeros generaluri asambleis sagangebo sesia aiv/Sids-is Sesaxeb UNHCR gaeros ltolvilTa umaRlesi komisari UNICEF gaeros bavSvTa fondi - `iunisefi~ USAID aSS-is saerTaSoriso ganviTarebis saagento Sids-i SeZenili imunodeficitis sindromi WFFC `msoflio bavSvebisaTvis~ WHO janmrTelobis msoflio organizacia saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 11 madlobebi `iunisef-saqarTvelo~ sargeblobs SesaZleblobiT da did madlobas moaxsenebs Tavis kolegebs Jenevis saTavo ofissa da regionul ofisSi muSaobis procesSi gaweuli mxardaWerisa da teqnikuri daxmarebisTvis. aseve did madlobas movaxsenebT trevor krofts “Blancroft Research International”-idan, romlis fasdaudebeli mxardaWera da gamocdileba dagvexmara kvlevis dasrulebaSi, da targei iunalans misi drouli da profesiuli daxmarebisTvis angariSisTvis saboloo saxis micemaSi. aRarafers vambobT Cveni qarTveli partniorebis — statistikis saxelmwifo departamentisa da daavadebaTa kontrolis erovnuli centris _ ZiriTad rolze kvlevis SemuSavebasa da ganxorcielebaSi. 12 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi winasityvaoba saqarTvelos mravalindikatoruli klasteruli kvleva warmoadgens Sinameurneobebis, qalebisa da bavSvebis reprezentatiul SerCeviT kvlevas qveynis masStabiT. 2005 wlis noember-dekemberSi Catarda gamokiTxva 12.010 Sinameurneobas, 15-49 wlis asakis 9.847 qals da xuT wlamde asakis 2.037 bavSvs Soris. bavSvTa sikvdilianoba qarTvel bavSvebs Soris sikvdilianobis maCvenebeli yovel aTas cocxalSobil bavSvze 31 bavSvia, 5 wlamde bavSvTa Soris sikvdilianobis albaToba ki yovel aTas cocxalSobil bavSvze - 35 bavSvi. kveba kvebis mxriv arsebuli mdgomareoba saqarTveloSi xuT wlamde asakis bavSvebis mxolod 2.1 procentia zomierad wonanakluli, xolo ukiduresad wonanakluli bavSvebis maCvenebeli 0.3 procentia. bavSvebis 10 procentze odnav meti saSualod dabali an Tavis asakTan SedarebiT Zalian dabalia da TiTqmis 5 procents aReniSneba saSualo Seferxeba zrda-ganviTarebaSi an Tavis simaRlesTan SedarebiT Zalian gamxdaria. Warbwoniani bavSvebis maCvenebeli 15.2 procents Seadgens. ZuZuTi kveba kvlevis dawyebamde ori wlis ganmavlobaSi namSobiarevi qalebis erT mesamedze meti (36.6 procenti) bavSvis ZuZuTi kvebas iwyebda bavSvis dabadebidan erT saaTSi, qalebis daaxloebiT ori mesamedi (65.1 procenti) ki - bavSvis dabadebidan pirveli dRis bolos. mxolod ZuZuTi ikvebeba 6 Tvemde bavSvebis daaxloebiT 11 procenti, rac rekomendebul raodenobaze bevrad naklebia. ZuZuTi da sqeli an naxevrad sqeli sakvebiT ikvebeba 6-9 Tvis bavSvebis 34.8 procenti. ZuZuTi kvebas agrZelebs 12-15 Tvis bavSvebis 40.5 procenti da 20-23 Tvis bavSvebis 19.6 procenti. marilis iodiT gamdidreba Sinameurneobebis daaxloebiT 98 procentis mier sakvebad gamoyenebul marilSi iodis Semcvelobaze Catarebuli testis Sedegad dadginda, rom Sinameurneobebis 87.2 procenti iyenebda marils, romelic Seicavda iodinis erT milionze 15 an met wils. mSobiarobis Semdeg dedebis mier vitamini A-s miReba mravalindikatoruli klasteruli kvlevis dawyebamde ori wlis ganmavlobaSi namSobiarevi dedebis mxolod 15.8 procenti Rebulobda vitamin A-s mSobiarobis Semdeg cxra kviris ganmavlobaSi. mcire wona axalSobilebSi dabadebisas awonili iqna axalSobilTa 95.7 procenti. 2500 gramze naklebs CvilTa 5 procenti iwonida. saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 13 bavSvebis janmrTeloba peroraluri rehidrataciiT mkurnaloba kvlevis dawyebamde ori kviris ganmavlobaSi diarea hqonda xuT wlamde asakis bavSvebis 10.4 procents. daaxloebiT 40-ma procentma miiRo siTxe peroraluri rehidrataciis paketebidan, xolo 13.6 procentma - Sin damzadebuli siTxe. diareiani bavSvebis TiTqmis naxevars saerTod ar Catarebia mkurnaloba. diareiani bavSvebis daaxloebiT erTi mexuTedi (20.6 procenti) kvebasTan erTad Rebulobda gazrdili raodenobis siTxes (diareis mkurnaloba saxlis pirobebSi). bavSvebis 36.5 procents Cautarda peroraluri rehidrataciiT mkurnaloba an maT miiRes gazrdili raodenobis siTxe kvebis fonze, rekomendaciis Tanxmad. pnevmoniisas eqimisTvis mimarTva da mkurnaloba antibiotikebiT kvlevis dawyebamde ori kviris ganmavlobaSi 0-59 Tvis bavSvebis mxolod 2.7 procentia dafiqsirebuli pnevmoniis simptomebiT. bavSvebis 73.6 procenti miiyvanes Sesabamisi samedicino dawesebulebaSi. kvlevis dawyebamde ori kviris ganmavlobaSi pnevmoniis niSnebiT 5 wlamde bavSvebis 55.5 procents Cautarda antibiotikebiT mkurnaloba. sul qalebis 21.1 procentma icis pnevmoniis ori saxifaTo simptomi — swrafi da mZime sunTqva. myari sawvavis gamoyeneba saqarTveloSi Sinameurneobebis naxevarze meti (53.6 procenti) sakvebis mosamzadeblad iyenebs myar sawvavs. maT Soris umetesoba (92.2 procenti) sargeblobs daxuruli RumeliT, romelsac aqvs sakvamuri. garemo wyali da sanitaruli pirobebi mosaxleobis 94.2 procenti sasmeli wylis gaumjobesebuli wyaroTi sargeblobs. amis Sedegad Sinameurneobebis umetesoba (94 procenti) wylis wmendis meTods aRar iyenebs. Sinameurneobebis darCenili 6 procentidan wylis wmendis saTanado meTods 4.6 procenti iyenebs. maT Soris, vinc sasmeli wylis gauumjobesebeli wyaroebiT sargeblobs, wylis wmendis saTanado meTodis gamoyeneba naklebia (2.8 procenti). Sinameurneobebis 78.9 procents sasmeli wylis momwodebeli sistema saxlSi aqvs mowyobili. Sinameurneobebis 17.3 procents saxlamde wylis mosatanad 30 wuTze naklebi dro sWirdeba. saqarTvelos mosaxleobis Zalze didi raodenoba cxovrobs SinameurneobebSi (96.8 procent), romelTac gaumjobesebuli sanitaruli pirobebi aqvT. 0-2 wlamde asakis bavSvebis 56.3 procenti iseTi sapirfareSoebiT aris uzrunvelyofili, sadac higienuri wesebi saTanadod aris daculi. reproduqciuli janmrTeloba kontracefcia statistikis mixedviT kontraceftivebs iyenebs gaTxovili an partnioris myoli qalebis 31.5 procenti. yvelaze popularuli meTodia Casaxvis sawinaaRmdego spirali, romliTac 14 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi sargeblobs gaTxovili qalebis 8.2 procenti. meore gavrcelebul meTods — periodul TavSekavebas _ mimarTavs gaTxovili qalebis 6.7 procenti, xolo 5.9 procenti iyenebs kondoms. gaTxovili qalebis 11.8 procenti iyenebs Casaxvis sawinaaRmdego tradiciul meTodebs, 20 procenti ki - Tanamedrove meTodebs. antenataluri meTvalyureoba antenataluri meTvalyureobis (eqimebis, eqTnebis da meanebis mier) maCvenebeli sakmaod didia. qalebis 96.3 procenti orsulobis ganmavlobaSi erTxel mainc sargeblobs antenataluri meTvalyureobiT. qalebis mxolod 2.3 procents ar miuRia araviTari antenataluri meTvalyureoba. orsulobis periodSi TiTqmis yvela qalma (97.4 procenti) erTxel an metjer isargebla antenataluri meTvalyureobiT. eqimTan am vizitebis dros TiTqmis yvela qals auRes sisxlis analizi (95.4 procenti), gaukeTes Sardis analizi (95.6 procenti), Seumowmes wneva (94.7 procenti) da wona (94.7 procenti). daxmareba mSobiarobisas TiTqmis yvela mSobiaroba mravalindikatoruli klasterul kvlevamde erTi wlis ganmavlobaSi (93.8 procenti) kvalificiurma medpersonalma miiRo. am mSobiarobaTa (93.8 procenti) udides umravlesobaSi qalebs eqimebi exmarebodnen. eqTnebis da bebiaqalebis mier miRebuli iqna mSobiarobaTa mxolod 4.5 procenti. 95.5 procenti mSobiarobisa jandacvis dawesebulebebSi iqna miRebuli. bavSvis ganviTareba kvlevis Catarebamde sami dRis ganmavlobaSi xuT wlamde bavSvebis 84%-s ufrosebTan erTad hqonda dro gatarebuli. aRiniSna oTxze meti saqmianoba, da saSualod xuTi, romlebSic ufrosebi bavSvebTan erTad arian CarTulni da romlebic xels uwyoben swavlas da skolisTvis mzaobas. bavSvebTan urTierTobaSi mama erT an met saqmianobaSi bavSvebis 56.3 procentis SemTxvevaSi monawileobda. bavSvebis 83 procentze meti cxovrobs iseT ojaxebSi, sadac, sul mcire, sami arasabavSvo wigni aqvT. meores mxriv, 0-59 Tvis bavSvebis 72.1 procents aqvs sabavSvo wignebi. arasabavSvo da sabavSvo wignebis raodenoba saSualod 10-s aRwevs. 0-59 Tvis bavSvebis daaxloebiT 13 procents hqonda 3 an meti saTamaSo, romlebiTac saxlSi TamaSobda, xolo 5.8 procents, dedebisa da momvlelebis TqmiT, saerTod ar hqonda saTamaSo. 0-59 Tvis bavSvebis 7.7 procents mosavlelad sxva bavSvebs utovebdnen. intervius Catarebamde erTi kviriT adre bavSvebis 2.8 procenti marto iyo saxlSi datovebuli meTvalyureobis gareSe. orive indikatoris gaerTianebis Sedegad gamoangariSebuli iqna, rom kvlevis dawyebamde erTi kviris ganmavlobaSi bavSvebis 7.9 procents saxlSi darCena adekvaturi meTvalyureobis gareSe uxdeboda. ganaTleba bavSvebis siaruli skolamdel dawesebulebebSi da maTi mzaoba skolisaTvis bavSvTa skolamdel dawesebulebebSi dadioda 36-59 Tvis bavSvebis naxevarze naklebi (43.2 procenti). 6 an 7 wlis im bavSvebis 60.4 procenti, vinc axla dawyebiTi skolis pirvel klasSia, dadioda gasul wels sabavSvo baRSi. saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 15 dawyebiT da saSualo skolebSi bavSvebis siaruli dawyebiTi skolis asakis (6-7 wlis) bavSvebis 82.3 procenti dadis dawyebiTi skolis pirvel klasSi. dawyebiTi skolis asakis bavSvebis umravlesoba (94.6 procenti) dadis skolaSi, magram jer kidev arian bavSvebi (5.4 procenti), romlebic skolaSi ar dadian. sul saSualo skolaSi moswavleTa daswrebis maCvenebeli 88.3 procents Seadgens. pirvel klasSi Caricxuli bavSvebis TiTqmis 99 procenti aRwevs mexuTe klasamde. sqesTa Tanafardoba dawyebiT skolebSi 1.01-s udris, rac imis maCvenebelia, rom gansxvaveba dawyebiT skolebSi biWebis da gogonebis raodenobaSi TiTqmis ar arsebobs. saSualo skolebSi sqesTa Tanafardobis maCvenebeli odnav klebulobs da 0.98 procents Seadgens. wera-kiTxvis mcodne srulwlovanebi wera-kiTxvis mcodne srulwlovanTa raodenoba maRalia da 99.3 procents Seadgens. bavSvTa dacva dabadebis registracia saqarTveloSi xuT wlamde asakis bavSvebis 91.9 procentis dabadeba registrirebulia. bavSvTa Sroma 5 wlidan 14 wlamde asakis bavSvebis 18%-ze meti ZiriTadad, aunazRaurebel SromaSi iyo CarTuli da muSaobda sakuTari ojaxisTvis. 5-14 wlis bavSvTa 92.1%-dan 18.9% amave dros SromiT saqmianobaSia CarTuli. meores mxriv, mSromel bavSvebad klasificirebul bavSvTa 18.4%-dan umetesoba skolaSic dadis (94.6%). bavSvebis disciplina saqarTveloSi 2-14 wlis asakis bavSvebis 66.1 procenti dedebis/mzrunvelebis an ojaxis sxva wevrebis mxridan raime saxis fsiqologiur zewolas ganicdida an fizikurad isjeboda. adreuli qorwineba 15 wlidan 49 wlamde asakis qalebs Soris 15 wlamde gaTxovilia sul 1.9%, xolo 20 wlidan 49 wlamde asakis qalebs Soris 18 wlamde gaTxovilTa procentuli maCvenebeli 17.7%-ia. 15 wlidan 19 wlamde asakis qalebSi dReisaTvis mxolod 10.1%-ia gaTxovili. 15-19 wlis qalebis 20.4 procenti gaTxovilia 10 an meti wliT ufros partniorze, xolo 20-24 wlis qalebSi msgavsi movlena ufro iSviaTia da 11.6 procents Seadgens. Zaladoba ojaxSi saqarTveloSi qalebis 6.9 procenti Tvlis, rom qmars aqvs colis cemis ufleba, gansakuTrebiT im SemTxvevebSi, roca dedebi ar zrunaven bavSvebze (5.9.procenti). SezRuduli SesaZleblobis mqone bavSvebi dedebis mier mowodebuli informaciis mixedviT, 2-9 wlis asakis bavSvebis 14.4 procents aReniSneba romelime saxis SezRuduli SesaZlebloba. yvelaze gavrcelebulia 16 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi metyvelebasTan dakavSirebuli defeqtebi, rodesac bavSvebs ar SeuZliaT an uWirT metyveleba (5.8%). bavSvebis sacxovrebeli pirobebi da oboli bavSvebi 0-17 wlis asakis bavSvebis 86.4 procenti cxovrobs mSoblebTan erTad, 8.6 procenti _ mxolod dedasTan erTad, 1.9 procenti _ mamasTan erTad, xolo 2.9 procenti saerTod ar cxovrobs biologiur mSoblebTan erTad. 0-17 wlis asakis bavSvebis 4.9 procents gardacvlili hyavs erTi an orive mSobeli. codna aiv/Sids-is Sesaxeb da seqsualuri qceva codna adamianis imunodeficitis virusis gavrcelebis Sesaxeb da kondomis gamoyeneba saqarTveloSi gamokiTxul qalTa 80.2 procents hqonda Sids-is arsebobis Sesaxeb warmodgena. Tumca adamianis imunodeficitis virusis gavrcelebis da misi Tavidan acilebis sami ZiriTadi meTodis Sesaxeb mxolod 33.2 procents hqonda Sesabamisi codna. qalebis naxevarze metma icis, rom unda hyavdes erTi sando da arainficirebuli seqsualuri partniori da rom yovelTvis unda gamoiyenos kondomi (58.4 da 55.8 procenti); qalebis 45.1 procentma icis, rom adamianis imunodeficitis virusiT inficirebis Tavidan acilebis erT-erTi gzaa mamakacTan seqsualuri urTierTobisgan Tavis Sekaveba. gamokiTxul qalTa 26.7 procenti ar eTanxmeba adamianis imunodeficitis virusTan dakavSirebiT gavrcelebul or yvelaze mcdar Sexedulebas da icis, rom adamiani SeiZleba janmrTelad gamoiyurebodes, magram inficirebuli iyos. aiv-is gavrcelebis da misi Tavidan acilebis meTodebis Sesaxeb safuZvliani codnis done dabalia. saTanado codna am sakiTxebis Sesaxeb aRmoaCnda qalebis 13.3 procents. axalgazrda (15-24) wlis qalebis mxolod 15 procents aqvs adamianis imunodeficitis virusis Sesaxeb swori da sruli warmodgena. qalebis or mesamedze metma (67.3 procenti) icis, rom adamianis imunodeficitis virusi SeiZleba dedisgan bavSvs gadaedos. qalebis 45.6 procentma icis dedisgan bavSvze daavadebis gadadebis samive gzis Sesaxeb, xolo qalebis 12.9 procents saerTod ar hqonda warmodgena arc erTi gzis Sesaxeb. 15-49 wlis asakis TiTqmis yvela qali imyofeboda antenataluri meTvalyureobis qveS da maT medicinis profesionali muSakebi emsaxurebodnen ukanaskneli orsulobis dros (96.3%). antenataluri meTvalyureobis dros qalebis 41.5%-s miawodes informacia adamianis imunodeficitis virusze, 45.1%-s gaukeTda analizi da 40.7%-ma miiRo analizis pasuxebi. saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 17 moqmedebis valdebuleba: pasuxismgebloba erovnul da saerTaSoriso angariSgebaze im saxelmwifoTa mTavrobebma, romlebmac xeli moaweres `aTaswleulis deklaracias~ da deklaracias `msoflio bavSvebisaTvis~ da samoqmedo gegmas, ikisres, agreTve, valdebuleba, monitoringi gauwion zemoxsenebuli miznebisa da amocanebis Sesrulebis process: `Cven regularul monitorings gavuwevT erovnul doneze da, Tu saWiroeba moiTxovs, regionul donezec da SevafasebT winamdebare samoqmedo gegmis miznebisa da amocanebis ganxorcielebis mdgomareobas erovnul, regionul da msoflio doneebze. Sesabamisad, Cven gavaZlierebT Cvens erovnul statistikur SesaZleblobebs, raTa SevagrovoT, gavaanalizoT da detalizeba movaxdinoT sqesis, asakis da sxva Sesabamisi faqtorebis mixedviT arsebuli iseTi monacemebisa, romlebmac SeiZleba Seusabamoba gamoiwvion, da xels SevuwyobT bavSvebze orientirebuli farTomasStabiani kvlevis Catarebas. Cven gavaumjobesebT saerTaSoriso TanamSromlobas, raTa xeli SevuwyoT stastistikuri potencialis zrdis mcdelobebs da gavaZlieroT sazogadoebis SesaZlebloba, ganaxorcielos monitoringi, Sefaseba da dagegmva~ (`msoflio bavSvebisaTvis~, punqti 60). `. . . Cven periodulad ganvixilavT miznebisa da amocanebis Sesrulebis process erovnul da qveerovnul doneze, raTa droulad gamovavlinoT arsebuli dabrkolebebi da davaCqaroT Sesabamisi zomebis miReba. . .~ (`msoflio bavSvebisaTvis~, punqti 61). samoqmedo gegma (punqti 61) iTvaliswinebs `iunisefis~ monawileobas procesis Sesaxeb perioduli angariSebis momzadebaSi: `. . . gaerTianebuli erebis organizaciis bavSvTa fonds _ bavSvebis sakiTxebze momuSave msoflios wamyvan organizacias _ TxovniT mimarTes mTavrobebTan, Sesabamis fondebTan, programebTan da gaero-s sistemis specialur saagentoebTan mWidro TanamSromlobiT, moamzados da gaavrcelos informacia `aTaswleulis deklaraciisa~ da samoqmedo gegmis ganxorcielebis Sedegad miRweuli Sedegebis Sesaxeb.~ analogiurad, ` aTaswleulis deklaracia~ (punqti 31) iTvaliswinebs miRweuli Sedegebis Sesaxeb perioduli angariSebis momzadebas: `. . . Cven TxovniT mivmarTavT generalur asambleas, regularulad ganixilos winamdebare deklaraciis debulebebis ganxorcielebis Sedegad miRweuli Sedegebi da vTxovT generalur mdivans, gamosces perioduli angariSebi generaluri asambleis mier gansaxilvelad, rac safuZvlad daedeba momavali qmedebebis sworad warmarTvas.~ I. Sesavali zogadi informacia winamdebare angariSi efuZneba saqarTvelos mravalindikatorul klasterul kvlevas, romelic 2005 wels Catarda saqarTvelos statistikis saxelmwifo departamentisa da daavadebaTa kontrolis erovnuli centris mier. kvlevaSi mocemulia mniSvnelovani informacia bavSvebisa da qalebis mdgomareobis Sesaxeb da igi umeteswilad emyareba bolo dros gaformebuli saerTaSoriso SeTanxmebebiT gaTvaliswinebuli miznebisa da amocanebis ganxorcielebis monitoringTan dakavSirebul moTxovnebs. es SeTanxmebebia: 2000 wlis seqtemberSi gaerTianebuli erebis organizaciis 191 wevri qveynis mier miRebuli `aTaswleulis deklaracia~ da 2002 wlis maisSi gaerTianebuli erebis organizaciis sagangebo sxdomaze 189 wevri qveynis mier miRebuli samoqmedo gegma 18 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi - `msoflio bavSvebisaTvis~. orive SeTanxmebiT gaTvaliswinebuli valdebulebebi emyareba 1990 wels bavSvTa sakiTxebisadmi miZRvnil msoflio samitze saerTaSoriso sazogadoebis mier gamoTqmul dapirebebs. am SeTanxmebebis xelmoweriT mTavrobebma aiRes valdebuleba, gaaumjobeson bavSvebis mdgomareoba da awarmoon am miznis misaRwevad ganxorcielebuli qmedebebis monitoringi. `iunisefs~ daevala, xeli Seewyo am miznis miRwevisTvis (ix. cxrili qvemoT). saqarTvelom, rogorc `aTaswleulis deklaraciis~ erT-erTma xelmomwerma mxarem, aiRo valdebuleba — `aTaswleulis deklaraciis~ miznebi CarTos saxelmwifo ganviTarebis strategiaSi da periodulad warmoadginos angariSi am miznebis miRwevis TvalsazrisiT arsebuli mdgomareobis Sesaxeb. am valdebulebis ganxorcielebis mizniT 2003 agvistoSi miRebuli iqna ekonomikuri ganviTarebisa da siRaribis daZlevis programa. 2004 wlis ivnisSi qveyanam daiwyo aTaswleulis ganviTarebis miznebis miRwevis Sesaxeb Tavisi ZiriTadi angariSis momzadeba. am anfariSSi globaluri masStabis miznebi da amocanebi qarTul konteqstSi iqna moqceuli. 2005 wlis 23 Tebervals mTavrobam daamtkica ekonomikuri ganviTarebisa da siRaribis daZlevis programis ganxorcielebis Sesaxeb angariSi. angariSSi Tavisi wvlili Seitanes samoqalaqo sazogadoebam da saerTaSoriso organizaciebma — maT monawileoba miiRes programis miznebisa da amocanebis misadagebaSi qarTul realobasTan (gaero, 2005). ZiriTadi angariSis momzadebis dawyebis Semdeg saqarTvelos mTavrobam daadastura saWiroeba, Caetarebina 2004-2005 wlebSi aTaswleulis ganviTarebis miznebis miRwevis procesis Sefaseba. amasTan dakavSirebiT 2005 wlis 28 ivliss miRebuli iqna dadgenileba #119, romlis Tanaxmad mTavrobam xelaxla Camoayaliba mudmivmoqmedi komisia. dadgenileba iTvaliswinebda, agreTve, mTavrobis 2004 wlis 31 martis #7 dadgenilebaSi cvlilebebis Setanas, ris safuZvelzec premier-ministri Seasrulebda mudmivmoqmedi komisiis Tavmjdomaris, xolo ekonomikuri ganviTarebis saministro - procesis kooordinatoris movaleobas (gaero, 2005). garda amisa, saqarTvelo SeuerTda siRaribis daZlevis Sesaxeb globalur mowodebas da CaerTo kampaniaSi — `momavali siRaribis gareSe~, romelic wamoiwyo 8 arasamTavrobo organizaciam da romelSic dRes gaerTianebulia 40-ze meti organizacia da adamiani. koaliciam Caatara mTeli rigi forumebisa, romlebSic monawilebdnen sazogadoebis cnobili warmomadgenlebi, samTavrobo da saerTaSoriso organizaciebi (gaero, 2005). saqarTvelos mTavrobam daiwyo sayovelTao reformis programis ganxorcieleba, romelic miznad isaxavda socialur-ekonomikuri pirobebis gaumjobesebas da mdgradi ekonomikuri zrdis meSveobiT ukiduresi siRaribis daZlevas (1-li mizani). pirvelad wlebis ganmavlobaSi Semcirda siRaribis oficialur zRvars qvemoT myofi mosaxleobis raodenoba, Tumca ukiduresi siRaribis xarisxi ucvleli darCa. zogadad, sofelSi arsebuli siRaribe ufro mkveTrad aris gamoxatuli, vidre qalaqSi arsebuli. ganaTlebis sistemis xarisxi da instituciuri struqtura gaumjobesda (me-2 mizani). ganaTlebis sistemaSi mimdinare radikaluri reformis mizania evropuli standartebis danergva, korupciis aRmofxvra da dafinansebis axali sistemis SemoReba. momavali reformebi miznad isaxavs axali saxelmwifo saswavlo programis SemoRebas, rac orientirebuli iqneba analitikuri da sxva mniSvnelovani da aucilebeli unar-Cvevebis ganviTarebaze. genderuli Tanasworobis sakiTxebis gadawyveta saxelmwifo doneze iqna gadatanili (me-3 mizani), rasac Sedegad mohyva genderuli Tanasworobis sakonsultacio sabWos (saqarTvelos parlamentSi) da samTavrobo komisiis Seqmna. es organoebi yuradRebas gaamaxvileben arCeviT uwyebebsa da aRmasrulebel Tanamdebobebze qalebis dabal saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 19 warmomadgenlobasTan, dasaqmebaSi uTanasworobasTan, Sromis anazRaurebis SesaZleblobebsa da saxelmwifo doneze reagirebis ganuviTarebel meqanizmebTan dakavSirebul problemebze. bavSvTa sikvdilianobis maCveneblis Semcirebisa da dedis janmrTelobis gaumjobesebis mizniT (me-4 da me-5 miznebi) mTavroba afarToebs bavSvisa da reproduqciuli janmrTelobis samsaxurebs, aumjobesebs momsaxurebis xarisxs da masze xelmisawvdomobas. pirveladi jandacvisa da referaluri sistemis specialuri saxelmwifo programebis meSveobiT odnav Semcirda sikvdilianobis maCveneblebi. saerTaSoriso daxmarebis programebic bavSvisa da dedis janmrTelobaze iyo koncentrirebuli. meore faqtori, romelmac xeli Seuwyo bavSvTa sikvdilianobis maCveneblis Semcirebas, saxlis pirobebSi mSobiarobis SemTxvevaTa klebaa. imunizaciis maCvenebeli kvlav maRalia. garda amisa, xelisuflebas gauCnda SesaZlebloba, uzrunvelyos bavSvTa sikvdilianobis Semcirebaze orientirebuli programebis finansuri mdgradoba. magram dadebiTi finansuri perspeqtivebisa da zogadi gaumjobesebis miuxedavad, arsebuli statistikuri monacemebis arasaimedo xasiaTi arTulebs programebis optimaluri miznobriobis gansazRvras. dadebiTi tendenciebi SeiniSneba aiv/Sids-Tan, tuberkulozsa da malariasTan brZolaSi (me-6 mizani). saqarTvelos aqvs aiv/Sids-is kontrolis kargad awyobili sistema da kargad ganviTarebuli infrastruqtura am pandemiuri daavadebebis Sesamcireblad. Tumca jer kidev arsebobs garkveuli faqtorebi, romlebic xels uwyobs am daavadebebis gavrcelebas; es faqtorebia narkotikebis intravenuli moxmareba, sagangaSo mdgomareoba mezobel qveynebSi da usafrTxoebis saTanado zomebis Sesaxeb sazogadoebis codnis dabali done. me-7 miznis moTxovnis Sesabamisad garemos dacvis TvalsazrisiT mdgradi mdgomareobis Seqmnis mizniT mTavrobam Camoayaliba saqarTvelos mdgradi ganviTarebis xelSemwyobi komisia, miiRo biomravlferovnebis konservaciis strategia da samoqmedo gegma, daiwyo satyeo politikisa da strategiis SemuSaveba, agrZelebda dabinZurebuli garemos dasufTavebis meqanizmis danergvas da cdilobda im nivTierebaTa TandaTanobiT amoRebas xmarebidan, romlebic xels uwyoben ozonis Sris garRvevas. miuxedavad amisa, aucilebelia Semdgomi Zalisxmeva, raTa gaumjobesdes usafrTxo wyalmomaragebaze da sacxovrisebze xelmisawvdomoba. saqarTvelos kvlav asrulebs mis mier nakisr valdebulebas — daamyaros globaluri TanamSromloba ganviTarebis mizniT (me-8 mizani), SemoiRos Tavisufali vaWrobis reJimi, gaaumjobesos sakuTari finansuri da sabanko sistemebi da imuSaos sagareo valis sakiTxebze parizis klubis farglebSi. 2004-2009 wlebisTvis Tavisi programis prioritetebs Soris mTavrobam telekomunikaciiebis sferoc CarTo - SeimuSava sainformacio da sakomunikacio teqnologiebis ganviTarebis CarCo; garda amisa, xelisufleba Camoayalibebs sainformacio da sakomunikacio teqnologiebis ganviTarebis erovnul strategias (gaero, 2005). erovnul da adgilobriv doneebze qmediTi monitoringis dasamkvidreblad xdeba unificirebul sistemaSi Sesabamisi indikatorebis integrireba. am mizniT gaero-s daxmarebiT iqmneba monacemTa erTiani erovnuli baza (geoinfo). monacemTa baza emyareba programas DevInfo, romelic gamoiyeneba msoflio masStabiT da aerTianebs ekonomikuri ganviTarebisa da siRaribis daZlevis programis, aTaswleulis ganviTarebis miznebis da bavSvebze orinetirebuli erovnuli samoqmedo gegmis indikatorebs. 2006 wels `iunisefma~ mTavrobasTan TanamSromlobiT daiwyo axali programis ganxorcieleba, rac miznad isaxavs mniSvnelovani wvlilis Setanas aTaswleulis ganviTarebis miznebis miRwevaSi. am xuTwliani programebis farglebSi `iunisefi~ xelisuflebis centralur da adgilobriv organoebTan erTad imuSavebs yvelaze daucveli qalebisa da bavSvebis saWiroebebis dakmayofilebaze da maTi uflebebis dacvaze. 20 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi winamdebare saboloo angariSSi warmodgenilia 2005 wels Catarebuli saqarTvelos mravalindikatorul kvlevaSi mocemuli indikatorebisa da Temebis Sedegebi. mosalodnelia, rom kvlevis Sedegad mopovebuli informacia gaxdeba monacemTa didi da mniSvnelovani wyaro saqarTveloSi aTaswleulis ganviTarebis miznebis miRwevis mxriv arsebuli mdgomareobis monitoringisaTvis. kvlevis amocanebi 2005 wlis saqarTvelos mravalindikatoruli kvlevis ZiriTadi miznebi iyo: saqarTveloSi qalebisa da bavSvebis mdgomareobis SefasebisaTvis aucilebeli • uaxlebi informaciis mopoveba; `aTaswleulis deklaraciaSi~ da deklaraciaSi `msoflio bavSvebisaTvis~ • Camoyalibebuli miznebis, aseve saerTaSoriso doneze SeTanxmebuli sxva miznebis miRwevis mxriv arsebuli mdgomareobis monitoringisaTvis aucilebeli monacemebis mopoveba, rac Semdgomi qmedebis safuZveli gaxdeba; saqarTveloSi monitoringisa da monacemTa sistemebis gaumjobesebis xelSewyoba • da amgvari sistemebis SemuSavebis, ganxorcielebisa da analizis teqnikuri gamocdilebis gafarToeba. saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 21 II. SerCevisa da kvlevis Catarebis meTodologia SerCevis Sedgena saqarTvelos mravalindikatoruli klasteruli kvlevis SerCeva Sedgenili iqna im mizniT, rom SesaZlebeli yofiliyo bavSvebisa da qalebis mdgomareobis amsaxveli indikatorebis Sefaseba erovnul doneze, qalaqebisa da soflebisaTvis da 11 regionisaTvis: Tbilisis, kaxeTis, mcxeTa-mTianeTis, Sida qarTlis, qvemo qarTlis, samcxe-javaxeTis, raWa-leCxumisa da qvemo svaneTis, imereTis, guriis, samegrelos, zemo svaneTisa da aWarisaTvis. mosaxleobis gavrcelebis Sesabamisad SerCevis dizaini iyenebda stratifikaciis rTul sqemas - TiToeul strataSi klasterebis araTanabar raodenobas. Tumca patara regionebSi SerCevisas Sinameurneoba Zalian cota iyo saimisod, rom garkveuli indikatorebis sarwmuno Sesafaseba migveRo. SerCeva SeirCa oTx etapad da stratificirebuli iqna 11 regionis, 3 tipis dasaxlebis (didi qalaqi, patara qalaqi, da sofeli) da 4 geografiuli stratis (dablobi, mTiswineTi, mTa da maRali mTa) mixedviT. sul identificirebuli iqna 49 damoukidebeli strata, 475 klasteri da 14250 Sinameurneoba (TiToeul klasterSi 30 Sinameurneoba). kvlevis dawyebamde ar momxdara Sinameurneobebis siis ganaxleba. SerCeva ar aris TviTSewonvadi da erovnuli donis SedegebisaTvis gamoyenebulia SerCevis stratis doneze gamoTvlili wonebi. SerCevis dizainis ufro detaluri aRwera mocemulia A danarTSi. kiTxvarebi kvlevis procesSi gamoyenebul iqna sami tipis kiTxvari: 1) kiTxvari SinameurneobebisaTvis, romelic iTvaliswinebda Sinameurneobis yvela de jure wevris, Sinameurneobis da sacxovrisis Sesaxeb informaciis Segrovebas; 2) kiTxvari TiToeul SinameurneobaSi myofi 15-49 wlis asakis qalebisaTvis; 3) kiTxvari 5 wlamde asakis bavSvebisaTvis, romelic gankuTvnili iyo SinameurneobaSi mcxovrebi 5 wlamde asakis bavSvebis dedebisa da mzrunvelebisTvis. kiTxvarebi Semdegi modulebisgan Sedgeboda: SinameurneobaTa CamonaTvali• ganaTleba• wyali da sanitaruli pirobebi• Sinameurnebis daxasiaTeba• bavSvTa Sroma• bavSvTa disciplina• SezRuduli SesaZleblobebi• marilis iodiT gamdidreba• kiTxvari qalebisaTvis, romelic gankuTvnili iyo TiToeul SinameurneobaSi mcxovrebi 15-49 wlis asakis qalebisaTvis da moicavda Semdeg modulebs: bavSvTa sikvdilianoba• dedisa da axalSobilis janmrTeloba• qorwineba da kavSirebi• kontracefcia• damokidebuleba ojaxSi Zaladobis mimarT• codna aiv-s Sesaxeb• 22 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi sigaretis moweva• hemoglobinis testi• 1 kiTxvari 5 wlamde asakis bavSvebisaTvis, romelic gaTvaliswinebuli iyo SinameurneobaSi mcxovrebi 5 wlamde asakis bavSvebis dedebisa da mzrunvelebis mier Sesavsebad2. Cveulebriv, kiTxvari gankuTvnili iyo 5 wlamde asakis bavSvebis dedebisaTvis, magram im SemTxvevaSi, roca Sinameurneobebis CamonaTvalSi deda ar iyo Setanili, uSualod bavSvis mzrunvelebisgan iRebdnen intervius. kiTxvari moicavda Semdeg aspeqtebs: dabadebis registracia da swavla adreul asakSi• bavSvis ganviTareba• ZuZuTi kveba• avadmyofobis mkurnaloba• imunizacia• 3 anTropometria• kiTxvarebi efuZneba mravalindikatoruli klasteruli kvleva-3-is (MICS3) kiTxvaris nimuSs4. MICS3 nimuSis inglisuri da rusuli varianti iTargmna qarTulad da 2005 wlis seqtemberSi winaswari testireba Catarda TbilisSi da mcxeTa-mTianeTSi. winaswari testirebis Sedegebze dayrdnobiT gakeTda teqstis da Targmanis redaqtireba. saqarTvelos mravalindikatoruli klasteruli kvleva-3-is kiTxvarebis aslebis danarT `v~-Sia mocemuli. kiTxvarebis warmoebis garda, adgilze momuSave jgufebi iRebdnen testebs sakveb marilSi iodis Semcvelobaze da zomavdnen xuT wlamde bavSvebis wonas da simaRles. detaluri informacia da Sedegebi Catarebuli samuSaos Sesaxeb mocemulia angariSis Sesabamis nawilebSi. treningi da savele muSaoba 2005 wlis seqtemberSi moewyo savale muSaobasTan dakavSirebuli treningi. treningis monawileebs CautardaT intervius warmarTvis teqnikis da kiTxvaris Sinaarsis Sesaxeb leqciebi; kiTxvebis dasmaSi praqtikis gavlis mizniT monawileebis mier ewyoboda imitacia-interviuebi. bolo ori dRe daeTmo intervius Catarebis praqtikul kurss, romelic Catarda winaswari testirebis adgilebSi - TbilisSi da mcxeTa-mTianeTSi. monacemebi mogrovda 12 jgufis mier, romelTagan TiTeoulSi Sedioda xuTi interviueri, ori mZRoli, erTi redaqtori / mzomveli da erTi zedamxedveli. zogierT adgilas rTuli topografiisa da cudi gzebis gamo gamoyenebuli iyo jipis tipis manqanebi. savele samuSao 2005 wlis noemberSi daiwyo da imave wlis dekemberSi dasrulda. 1 hemoglobinis tests uRebdnen 15-49 wlis qalebs yvela klasteris yovel mesame SinameurneobaSi. 2 terminebi `5 wlamde bavSvebi”, `0-4 wlis bavSvebi” da `0-59 Tvis bavSvebi” angariSSi erTi da igive mniS- vnelobiT gamoiyeneba. 3 2005 wels saqarTvelos mravalindikatoruli klasteruli kvlevis kiTxvarSi respondentebs sTxovd- nen, warmoedginaT 5 wlamde bavSvebis imunizaciis damasturebeli samedicino baraTebi da TiToeuli antigenis Seyvanis TariRi. Tu respondents imunizaciis baraTi ar hqonda, maSin mas ekiTxebodnen, Cau- tarda Tu ara bavSvs imunizacia (poliomielitze da dyt-ze) da ramdenjer. samedicino baraTi sakmaod cota qals aRmoaCnda saxlSi; umetesoba baraTebisa inaxeboda klinikebSi. imunizaciis Catarebis Sesaxeb informaciis moZieba eyrdnoboda ZiriTadad respondentebis mier gaxsenebas, romlebmac araferi icodnen imunizaciis dozebis Sesaxeb. aseTi arazusti informaciis miRebis gamo imunizaciis Sesaxeb gamokiTxva ar CaiTvala damakmayofileblad. 4 mravalindikatoruli klasteruli kvlevis kiTxvaris nimuSi ixileT Semdeg saitze: www.childinfo.org an `iunisefi~, 2006 saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 23 monacemTa damuSveba aRwerisa da kvlevis damuSavebis sistemis (CSP) meSveobiT samma operatorma da orma zedamxedvelma monacemebi sam mikrokompiuterSi Seitana. xarisxis kontrolis mizniT yvela kiTxvari orjer iqna Setanili da Semowmda Sida Sesabamisoba. yvelgan globaluri MICS3 proeqtis Sesabamisad damuSavebuli da saqarTvelos kiTxvarebze morgebuli procedurebi da standartuli programebi iqna gamoyenebuli. monacemebis Segroveba da damuSaveba daiwyo 2005 wlis noemberSi da dasrulda 2006 wlis ianvarSi. monacemebi gaanalizebuli iqna socialur mecnierebaTa statistikuri paketis programis (SPSS), me- 14 versiis, da `iunisefis~ mier am mizniT SemuSavebuli sintaqsis modeli da cxrilebis Sedgenis gegmebis gamoyenebiT. 24 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi III. SerCevis moculoba da Sinameurneobebisa da respondentebis maxasiaTeblebi SerCevis moculoba SerCeuli 14,250 Sinameurneobidan 12,268 dakavebuli aRmoCnda. maT Soris 12,010 SinameurneobaSi warmatebiT Catarebuli intervius pasuxebis raodenobam 97.9 procenti Seadgina. gamokiTxul SinameurneobebSi identificirebuli iqna 10,908 qali (15-49 wlis). 9,847 qals Soris warmatebiT Catarebuli intervius pasuxebis raodenobam 90.3 procenti Seadgina. garda amisa, Sinaurneobebis kiTxvaris siaSi iyo xuT wlamde asakis 2,196 bavSvi. kiTxvars pasuxebi gaeca 2,037 bavSvis saxeliT, rac Seadgens 92,8 procents. sul pasuxebis procentulma raodenobam qalebs Soris Seadgina 88,4 da 5 wlamde asakis bavSvebs Soris - 90.8 (ix. cxrili HH.1.). sacxovrebel saxlebs Sors pasuxebis procentuli raodenoba msgavsi iyo, regionebs Soris ki odnav gansxvavebuli. TbilisSi Sinameurneobebis kiTxvaris pasuxebis procentuli maCvenebeli yvelaze dabali iyo, qalebis kiTxvarebisa ki - yvelaze maRali. Sinameurneobebisa da 5 wlamde asakis bavSvebis kiTxvarebis pasuxebis mixedviT yvelaze maRali procentuli maCvenebeli iyo raWa-leCxumSi da qvemo svaneTSi, xolo 5 wlamde asakis bavSvebis kiTxvarebis pasuxebis yvelaze dabali procentuli maCvenebeli guriaSi aRiniSna. Sinameurneobebis maxasiaTeblebi kvlevaSi CarTuli mosaxleobis ganawileba sqesisa da asakis mixedviT HH.2. cxrilSia mocemuli. am ganawilebis safuZvelze Seiqmna mosaxleobis piramida, romelic gamosaxulia HH.1 sqemaSi. 12,010 Sinameurneobas Soris warmatebiT Catarebuli gamokiTxvis Sedegad CamoTvlili iqna SinameurneobaTa 43,731 wevri. aqedan 20,988 mamakaci iyo, xolo 22,743 - qali. am monacemebis Tanaxmad Sinameurneobis saSualo sidide 3.64-ia. saqarTvelos mosaxleobaSi asakisa da sqesis mixedviT ganawilebis Sesaxeb mravalindikatoruli klasteruli kvlevis da 2005 wlis oficialuri monacemebis (statistikis departamenti, 2006) Sedarebis safuZvelze aRmoCnda, rom mravalindikatoruli klasteruli kvlevis safuZvelze 15-64 wlis qalebis (1.4 procenti) da 15-64 wlis mamakacebis (0.9 procenti) Tanafardoba ufro dabalia. meores mxriv, 65 an meti wlis asakobrivi jgufisTvis mravalindikatoruli klasteruli kvlevis mixedviT mamakacebis (1.3 procenti) da qalebis (0.9 procenti) Tanafardoba ufro maRalia. 0-14 asakobrivi jgufisTvis mravalindikatoruli klasteruli kvlevis monacemebi orive sqesis Sesaxeb Zalian axlos aris oficialur monacemebTan. HH.3 cxrilSi mocemuliaYZiriTadi informacia Sinameurneobebis Sesaxeb. sqemaSi naCvenebia Sinameurneobis ufrosis sqesi, regionis, qalaqis/soflis statusi, Sinameurneobebis wevrebis raodenoba da Sinameurneobis ufrosis eTnikuri warmomavloba5. es ZiriTadi maxasiaTeblebi winamdebare angariSSi SemdgomSi mocemul 5 ganisazRvreboda Sinameurneobebis kiTxvarSi dasmuli SekiTxviT `romel eTnikur jgufs miekuTvneba am Sinameurneobis ufrosi?” saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 25 cxrilebSic aris gamoyenebuli. cxrilSi mocemuli cifrebis mizania, asaxon analizis ZiriTadi kategoriebis mixedviT Catarebuli dakvirvevebis raodenoba. diagrama HH.1: asakisa da sqesis ganawileba Sinameurneobebis macxovreblebSi, saqarTvelo, 2005 8 6 4 2 0 2 4 6 8 0-4 5-9 10-14 15-19 20-24 25-29 30-34 35-39 40-44 45-49 50-54 55-59 60-64 65-69 70+ procenti mamakaci qali SinameurneobaTa Sewonili da Seuwoneli raodenobebi Tanabaria, vinaidan SerCevis wonebi normalizebuli iqna (ix. danarTi A). cxrili agreTve gviCvenebs iseTi Sinameurneobebis proporciul odenobas, romlebSic erTi Svili mainc aris 18 wlamde asakis, erTi Svili - 5 wlamde asakis da Tundac erTi 15-49 wlis asakis qmedunariani qalia. TiToeul regionSi SinameurneobaTa raodenobas Tu davakvirdebiT, SevniSnavT mniSvnelovan gansxvavebebs Sinameurneobebis Sewonil da Seuwonel raodenobebs Soris. zogierTi regionisaTvis xarisxobrivi Sedegebis miRwevis mizniT aucilebeli gaxda SerCevis ufro didi moculobis gamoyeneba, maSin, roca Tbilissa da imereTSi — Sinameurneobebis yvelaze maRali proporciuli odenobis mqone regionebSi, gadawyda, gamoyenebuli yofiliyo SerCevis ufro mcire moculoba, vinaidan SesaZlebelia sarwmuno Sedegebis mopoveba imaze naklebi raodenobis Sinameurneobebis mixedviT, vidre amas moiTxovs regionis sididis proporciuli albaToba. sacxovrebeli adgilis mixedviT Sinameurneobebis ganawilebam aCvena, rom Sinameurneobebis zustad erTi naxevari qalaqSi cxovrobs, meore naxevari ki — sofelSi. SinameurneobaTa umetesobis ufrosi mamakaci iyo (70 procenti), erT mesamedze meti Sedgeboda 4-5 wevrisgan, kidev erTi mesamedi ki 2-3 wevrisgan. Sinameurneobebis 84.6 procentSi ufrosi erovnebiT qarTveli iyo. gamokiTxul SinameurneobaTa 14.9 procents erTi Svili mainc hyavda 5 wlamde asakis, xolo 64.2 procentSi erTi qali mainc iyo 15-49 wlis asakis. respondentTa maxasiaTeblebi HH.4 da HH.5 cxrilebSi warmodgenilia informacia 15-49 asakis respondenti qalebisa da 5 wlamde asakis bavSvebis ZiriTadi maxasiaTeblebis Sesaxeb. orive cxrilSi Sewonili da Seuwoneli dakvirvebebis saerTo raodenobebi Tanabaria, vinaidan SerCevis wonebi normalizebuli (standartizebuli) iqna. qalebisa da bavSvebis ZiriTadi maxasiaTebelebis Sesaxeb sasargeblo informaciis uzrunvelyofis garda, am cxrilebis mizania, gvaCvenos dakvirvebebis raodenobac TiToeuli ZiriTadi kategoriis mixedviT. es kategoriebi angariSis momdevno cxrilebSic aris gamoyenebuli. 8 26 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi HH.4 cxrilSi warmodgenilia 15-49 wlis asakis qali-respondentebis ZiriTadi maxasiaTeblebi, informacia qalebis ganawilebis Sesaxeb regionis, qalaqisa da soflis, asakis, ojaxuri mdgomareobis, dedobis statusis, ganaTlebis6, qonebrivi indeqsis kvintilebisa7 da eTnikuri warmomavlobis mixedviT. 15-49 wlis asakis mTeli qalebis 61.7 procenti amJamad daqorwinebulia/qorwinebis gareSe kavSirSi imyofeba, xolo 6.7 procenti ganqorwinebulia/uwin imyofeboda qorwinebis gareSe kavSirSi. dedobis statusis mixedviT ganawileba analogiuria; qalebis 63.7 procents gaCenili hyavs Svili. dawyebiTi ganaTleba saqarTveloSi TiTqmis yvela qals aqvs miRebuli, umaRlesi ganaTleba ki qalebis 36 procents. materialuri mdgomareobis indeqsis kvintilebis mixedviT qalebis ganawileba gulisxmobs, rom materialuri mdgomareobis indeqsis kvintilis zrdasTan erTad odnav izrdeba im qalebis proporciuli odenobebic, romlebic am SinameurneobebSi cxovroben. HH.5 cxrilSi warmodgenilia 5 wlamde asakis bavSvebis ZiriTadi maxasiaTeblebi. cxrili moicavs bavSvebis ganawilebas Semdegi kategoriebis mixedviT: sqesi, regioni da sacxovrebeli adgili, TveebSi gamosaxuli asaki, dedis an mzrunvelis ganaTleba, simdidre da eTnikuri warmomavloba. bavSvebis TiTqmis Tanabari raodenoba cxovrobs qalaqSi da sofelSi. bavSvebis 58 procentis dedebs miRebuli aqvT saSuali an saSualo specialuri/profesiul-teqnikuri ganaTleba, xolo bavSvebis 41.2 procentis dedebs - umaRlesi ganaTleba. qonebrivi indeqsis kvintilebis mixedviT bavSvebis ganawileba gviCvenebs odnav dabal proporcias yvelaze Rarib kategoriaSi da odnav maRals yvelaze mdidarSi. bavSvebis 81.2 procenti cxovrobs SinameurneobaSi, sadac ojaxis ufrosi qarTvelia. 6 Tu sxvagvarad ar iqna gansazRvruli, `ganaTleba~ angariSSi gulisxmobs respondentebis ganaTlebis dones, rodesac is gamoiyeneba rogorc ZiriTadi cvladi sidide. 7 mTavari komponentebis analizi Sesrulda Sinameurneobebis mflobelobaSi arsebuli saqonlisa da qonebis Sesaxeb informaciis gamoyenebiT, raTa Sinameurneobis TiToeuli aqtivisaTvis mieniWebinaT wona da mieRoT qonebis qula SerCevaSi Semavali TiToeuli SinameurneobisaTvis (am gaangariSebaSi gamoy- enebuli aqtivebi iyo: Sinameurneobis wevrTa raodenoba saZinebel oTaxSi, iatakis, saxuravis, kedlis, sakvebis dasamzadeblad gamoyenebuli sawvavis tipi, eleqtroenergia, radio, televizori, mobiluri da stacionaruli telefonebi, macivari, saaTi, velosipedi, motocikleti an skuteri, uremi, msubuqi an satvirTo avtomanqana, navi ZraviT, sasmeli wylis tipi da sanitaruli kvanZis tipi). TiToeuli Sinameur- neoba awonili iqna masSi gaerTianebuli wevrebis raodenobis mixedviT da Sinameurneobis macxovreblebi gaiyvnen xuT Tanabar jgufad, yvelaze Raribi kvintilidan yvelaze mdidar kvintilamde, rac efuZne- boda im Sinameurneobis qonebis qulebs, romelSic isini cxovrobdnen. materialuri mdgomareobis ind- eqsi afiqsirebs Sinameurneobebis grZelvadian qonebas Sinameurneobis aqtivebis Sesaxeb informaciaze dayrdnobiT da gaTvaliswinebulia SinameurneobaTa klasifikaciisaTvis simdidris mixedviT, yvelaze Raribidan yvelaze mdidramde. materialuri mdgomareobis indeqsi ar iZleva informacias absolutur siRaribeze, amJamindel Semosavalze Tu xarjebis doneebze, xolo qonebis gamoTvlili qulebi mxolod im konkretuli monacemTa wyebisTvis aris gamosadegi, romelsac isini efuZneba. damatebiTi informacia materialuri mdgomareobis indeqsis Sesaxeb SegiZliaT ixiloT: Rutstein and Johnson, 2004, and Filmer and Pritch- ett, 2001. saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 27 IV. bavSvTa sikvdilianoba dokumentebSi `aTaswleulis ganviTarebis miznebi~ da `msoflio bavSvebisaTvis~ dasaxuli erT-erTi umniSvnelovanesi amocanaa xuT wlamde asakis bavSvebis sikvdilianobis Semcireba. kerZod, `aTaswleulis ganviTarebis miznebi~ mouwodebs saxelmwifoebs, 1990-2015 wlebSi ori mesamediT Semcirdes xuT wlamde asakis bavSvTa sikvdilianoba. aRniSnuli miznis miRwevis mxriv arsebuli mdgomareobis monitoringi mniSvnelovani, magram rTuli amocanaa. bavSvTa sikvdilianobis maCveneblis dadgena SeiZleba erTi SexedviT advili Candes, magram kiTxvas `gardaicvala Tu ara vinme gasul wels am ojaxSi?~ - arazusti pasuxi mohyveba. dabadebis mowmobebis mixedviT bavSvTa sikvdilianobis pirdapiri gazomvis meTodiT dadgena Zalian bevr dros moiTxovs da Zviria. am dros didi yuradReba unda mieqces trenings da kontrols. meore mxriv, arapirdapiri gazomvis meTodiT bavSvTa sikvdilianobis gaangariSeba ufro sarwmunoa da am Sedegebis Sedarebac SesaZlebelia sxva wyarodan mopovebul monacemebTan. arapirdapiri meTodebis gamoyenebisas naklebia is Secdomebi, romlebic daviwyebiT, gamokiTxvis dauxvewavi teqnikiT an arazusti, mcdari ganmartebebiT aris gamowveuli. Cvil bavSTa sikvdilianobis maCvenebeli imis albaTobaa, rom bavSvi gardaicvleba, vidre erTi weli Seusruldeba, xuT wlamde sikvdilanoba aris albaToba xuTi wlis asakamde sikvdilisa. mravalindikatorul klasterul kvlevaSi Cvil da xuT wlamde asakis bavSvTa sikvdilianobis gamoangariSeba xdeba arapirdapiri gaTvlis teqnikis gamoyenebiT, romelic cnobilia rogorc brasis meTodi (gaerTianebuli erebis organizacia, 1983; 1990a; 1990b). am Sefasebis gakeTebisas gamoyenebuli monacemebi moicavs: yvela im xuTi wlis asakis bavSvis saSualo raodenobas, romlebic 15-49 wlis qalebs SeeZinaT, da amaT Soris gardacvlil bavSvTa proporciuli wils. es teqnika gardaqmnis aRniSnul monacemebs gardacvalebis albaTobaSi, mxedvelobaSi iRebs ra rogorc sikvdilis risks, romlis winaSec bavSvi dgas, aseve am safrTxis xangrZlivobasac, asakobrivi sikvdilianobis garkveuli modelis daSvebis farglebSi. saqarTvelosTvis sikvdilianobis Sesaxeb arsebuli informaciis safuZvelze yvelaze kargad Sesaferisad CaiTvala sicocxlis xangrZlivobis cxrilis aRmosavluri modeli. CM.1 cxrilSi warmodgenilia bavSvTa sikvdilianobis monacemebi sxvadasxva ZiriTadi maxasiaTeblebis mixedviT; CM.2 cxrilSi warmodgenilia ZiriTadi monacemebi, romlebic gamoyenebuli iqna mTlian erovnul doneze sikvdilianobis donis dasadgenad. bavSvTa sikvdilianobis maCvenebeli yovel aTas bavSze 31 bavSvia, maSin, roca xuT wlamde asakSi gardacvalebis albaToba yovel aTas bavSvze 35 bavSvia. es Sefaseba gamoTvlili iqna 25-29 da 30-34 asakis qalebisgan sikvdilianobis Sesaxeb mopovebuli monacemebis gasaSualoebiT. monacemebi 2000 wlis pirveli kvartlis bolos exeba. mdedrobiTi da mamrobiTi sqesis bavSvebs Soris sikvdilianobis albaToba gansxvavebulia. mniSvnelovnad dabalia qalaqSi Cvili da xuT wlamde asakis bavSvebis sikvdilianobis maCvenebeli sofelTan SedarebiT. aseve didi gansxvavebaa imisda mixedviT, Tu rogoria dedis ganaTlebis done. sikvdilianobis albaToba im bavSvebSi, romelTa dedebs umaRlesi ganaTleba aqvT miRebuli, bevrad ufro dabalia, vidre saSualo ganaTlebis mqone dedebis bavSvebSi. Tumca ojaxis materialuri mdgomareobis indeqsis kvintili ar qmnis did gansxvavebas bavSvebis sikvdilianobasTan mimarTebaSi, gaWirvebul ojaxebSi xuT wlamde asakis bavSvebSi sikvdilianobis maCvenebeli mainc ufro maRalia. CM.1 diagramaSi warmodgenilia gansxvavebebi xuT wlamde asakSi sikvdilianobis maCveneblebSi ZiriTadi maxasiaTebelebis mixedviT. CM.2 diagramaSi warmodgenilia kvlevis Sedegad miRebuli xuT wlamde bavSvTa sikvdilianobis Sesaxeb monacemebi, rac emyareba sxvadasxva asakobrivi jgufebis qalebis pasuxebs da exeba sxvadasxva dros. es aCvenebs xuT wlamde bavSvTa sikvdilianobis 28 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi tendencias kvlevaze dayrdnobiT. mravalindikatoruli klasteruli kvlevis monacemebis mixedviT bolo 15 wlis ganmavlobaSi sikvdilianobis maCvenebeli Semcirda. miuxedavad imisa, rom 1999 wels Catarebuli mravalindikatoruli klasteruli kvlevis dros ar Segrovila informacia bavSvTa sukvdilianobis Sesaxeb, arsebobs ori uaxlesi kvleva, romlebTanac SeiZleba am monacemebis Sedareba. diagrama CM.1 5 wlamde bavSvTa sikvdilianobis maCveneblebi ZiriTadi maxasiaTeblebis mixedviT, saqarTvelo, 2005 39 32 24 45 43 32 23 44 22 35 0 10 20 30 40 50 60 70 80 sqesi mamr. mdedr. ter. qalaqi sofeli dedis ganaTleba saSualo saSualo?specialuri/profesiuli simaRle qonebis indeqsi uRaribesi 60 % umdidresi 40 % saqarTvelo Per 1000 qalebis reproduqciuli janmrTelobisa da zogadad janmrTelobis kvlevis mixedviT, romelic 1999-2000 wlebSi Catarda (GERHS-1999) (serbanesku et.al. 2001), Cvil bavSvTa sikvdilianobis maCvenebeli 40.7-ia (aTvlis wertilad miCneulia 1995 w.) da es maCvenebeli Semcirebis tendencias amJRavnebs. uaxles monacemTa kidev erTi wyaros - `saqarTveloSi reproduqciuli janmrTelobis kvleva-2005~-is (GERHS-2005) (serbanesku et.al. 2007) mixedviT Cvil bavSvTa sikvdilianobis maCvenebeli udris 29 bavSvs aTasze (aTvlis wertilia 2000 w.). gansxvaveba 2005 wlis mravalindikatorul klasterul kvlevasa da saqarTveloSi reproduqciuli janmrTelobis kvlevas (2005) Soris SeiZleba mieweroa orive kvlevis8 SerCevis dros daSvebul Secdomebs da gaangariSebis meTods (qalebis reproduqciuli janmrTelobis kvleva iyenebs pirdapir gaangariSebas, xolo mravalindikatoruli klasteruli kvleva eyrdoba arapirdapir gaangariSebas). daangariSebul maCveneblebTan dakavSirebuli sandoobis didi intervalebi Sedegia im dabadebuli bavSvebis SedarebiT mcire raodenobisa, romelTac emyareba daangariSeba. qalebis reproduqciuli janmrTelobisa da zogadad janmrTelobis kvlevis (GERHS- 1999) mixedviT xuT wlamde bavSvTa sikvdilianobis maCvenebeli yovel aTas bavSvze 44.8-s Seadgens (wyaro eyrdnoba daaxloebiT 1995 monacemebs), xolo saqarTveloSi reproduqciuli janmrTelobis kvleva (GERHS-2005) gviCvenebs, rom sikvdilianoba sagrZnoblad Semcirda da 32.7-s miaRwia aTas bavSvze (wyaro eyrdnoba daaxloebiT 8 GERHS-2005-isTvis daangariSebuli sandoobis intervalis mixedviT Cvil bavSvTa sikvdilianobis maCvenebeli meryeobs aTas bavSvze 22.9-35.1-s Soris. 2005 wlis mravalindikatoruli klasteruli kvle- vis Sesabamisi sandoobis intervali il bavSvTa sikvdilianobis maCveneblisTvis jer ar gvaqvs xelT. saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 29 2000 wlis monacemebs). 2005 wlis mravalindikatoruli klasteruli kvlevis mixedviT 2000 wlisTvis es maCvenebeli 35-ia aTas bavSvze. arsebuli gansxvavebebi SesaZloa axsnili iqnes SerCevis SecdomebiT9 da gamoTvlis gansxvavebuli meTodikiT. rogorc es naCvenebia CM.2 diagramaze, xuT wlamde bavSvTa sikvdilianobis maCveneblis tendencia, romelic 2005 wlis mravalindikatorul klasterul kvlevaSi gamovlinda, Seesabameba GERHS-1999-isa da GERHS-2005-is monacemebs. aSkarad gamovlenili klebisa da gansxvavebebis, iseve, rogorc maTi determinantebis Semdgomi garkveva ufro detalur da calke analizs moiTxovs. diagrama CM.2: 5 wlamde sikvdilianobis maCveneblebis tendencia, saqarTvelo, 2005 0 10 20 30 40 50 60 1986 1990 1994 1998 2002 2006 Year Pe r 1 ,0 00 MICS 2005 GERHS 2005 GERHS 1999 iseve, rogorc bevr sxva yofil sabWoTa qveyanaSi, sadac samTavrobo monacemebi Cvil bavSTa da bavSvTa sikvdilianobis Sesaxeb sakmaod Semcirebulia, 2005 wels Catarebulma mravalindikatorulma klasterulma kvlevam saqarTveloSic CvilTa da 5 wlamde asakis bavSvTa sikvdilianobis gacilebiT maRali maCveneblebi daafiqsira oficialur monacemebTan SedarebiT, romlebic sikvdilis SemTxvevebis registracias eyrdnoba (CDC and ORC Macro, 2003; UNICEF, 2003). 9 GERHS-2005-isTvis daangariSebuli sandoobis intervalis mixedviT xuT wlamde asakis bavSvTa sikvdi- lianobis maCvenebeli meryeobs aTas bavSvze 26.2-39.2-s Soris. 2005 wlis mravalindikatoruli klaste- ruli kvlevis Sesabamisi sandoobis intervali xuT wlamde asakis bavSvTa sikvdilianobis maCveneblisT- vis jer ar gvaqvs xelT 30 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi V. kveba kvebis mxriv arsebuli mdgomareoba bavSvebis janmrTeloba damokidebulia mis kvebaze. rodesac bavSvebi normalurad ikvebebian, iSviaTad xdebian avad; Tu maTze kargad zrunaven, zrdis procesi Sesabamisad mimdinareobs da isini kargad nakveb bavSvebad miiCnevian. bavSvebis naxevarze meti msoflioSi cudi kvebis gamo iRupeba. Cveulebriv, arasakmarisi/ cudi kveba bavSvebis organizmis gamofitvas iwvevs da isini iRupebian. is, vinc gadarCeba, periodulad avadmyofobs da zrdis procesic Seferxebulia. im bavSvebis sami meoTxedi, romlebic kvebasTan dakavSirebuli problemebis gamo iRupebian, mxolod msubuqad an saSualod uWmeli iyo da sisustis mkveTrad gamoxatuli niSnebic ar hqonda. aTaswleulis ganviTarebis mizania, 1990-2015 wlebSi ganaxevrdes im adamianebis raodenoba, romlebic SimSiloben, dokumentSi `msoflio bavSvebisaTvis~ ki dasaxulia mizani _ 2000-2010 wlebSi sul mcire erTi mesamediT Semcirdes xuT wlamde asakis bavSvebSi uWmelobis SemTxvevebi. gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces or wlamde asakis bavSvebs. uWmelobisa da cudi kvebis aRmofxvra xels Seuwyobs bavSvTa sikvdilianobis Semcirebas. mosaxleobis im nawilSi, romelic kargad ikvebeba, ganisazRvreba xuT wlamde asakis bavSvebSi simaRlisa da wonis sakontrolo (standartuli) ganawileba. mosaxleobaSi arasakmarisi kveba SesaZloa gaizomos bavSvebis monacemebis SedarebiT amgvar sakontrolo monacemebTan. sakontrolo mosaxleobis jgufi, romelic gamoiyeneboda winamdebare angariSis Sedgenisas, aris WHO/CDC/NCHS-is sakontrolo jgufi, romlis gamoyenebac am kvelvisTvis `iunisefisa~ da janmrTelobis msoflio organizaciis mier iqna rekomendirebuli. kvebiTi statusis samive indikatori SesaZlebelia gamoxatuli iqnes sakontrolo mosaxleobis jgufis medianuri mniSvnelobidan standartuli statistikuri gadaxris erTeulebSi (z-koeficienti). wona-asakis TanafardobiT SeiZleba gaizomos qronikuli da mwvave uWmeloba. is bavSvebi, romelTa wona-asakis Tanafardoba ori standartuli gadaxriT/deviaciiT dabalia sakontrolo mosaxleobis medianaze, miiCnevian zomierad an Zalze wonanaklulebad, xolo bavSvebi, romelTa wona-asakis Tanafardoba sami standartuli gaaxriT/deviaciiT dabalia medianaze _ Zalze wonanaklulebad. simaRle-asakis Tanafardoba simaRleSi zrdis sazomia. is bavSvebi, romelTa simaRle- asakis Tanafardoba ori an meti standartuli gadaxriT/deviaciiT dabalia sakontrolo mosaxleobis medianaze, miiCnevian dablebad maTi asakisTvis da klasificirdebian rogorc simaRleSi zomierad an Zalian CamorCenili/dabali bavSvebi, xolo bavSvebi, romelTa simaRle-asakze Tanafardoba sami standartuli gadaxriT/deviaciiT dabalia medianaze, miiCnevian simaRleSi Zalian CamorCenil/dabal bavSvebad. simaRleSi CamorCeniloba asaxavs qronikul uWmelobas. es xangrZlivi drois ganmavlobaSi adekvaturi sakvebi produqtebis miuReblobisa da ganmeorabadi an qronikuli avadmyofobis Sedegia. da bolos, is bavSvebi, visi wona-simaRleze fardoba sakontrolo mosaxleobis medianis qvemoT aris ormagi standartuli satatistikuri gadaxris odenobiT, ganisazRvrebian rogorc bavSvebi, romelTac aReniSnebaT zrda-ganviTarebis zomieri an mwvave Seferxeba, xolo Tu sxeulis masis indeqsi medianis qvemoT sammagi standartuli gadaxriTa da metiT dabalia, es bavSvebi zrda-ganviTarebis mwvave Seferxebas ganicdian. sigamxdre saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 31 Cveulebriv, kvebis naklebobis Sedegia. am indikatorma SeiZleba gamoavliinos mniSvnelovani sezonuri cvalebadoba, rac ukavSirdeba sakvebis xelmisawvdomobis an avadobis sezonur gavrcelebas. mravalindikatoruli klasteruli kvlevis procesSi `iunisefis~ rekomendaciiT (`iunisefi~, 2006) xuT wlamde asakis bavSvebis wona da simaRle gaizoma antropometriuli xelsawyos saSualebiT. am TavSi warmodgenili monacemebi swored am gazomvebis Sedegebs eyrdnoba. NU.1 cxrilSi naCvenebia zemoT aRniSnuli kategoriebiT klasificirebuli bavSvebis procentuli raodenoba. kategoriebi ganisazRvra velze Catarebuli antropometriuli gazomvebis safuZvelze. amas garda, cxrilSi Setanilia Warbwoniani bavSvebis procentuli maCveneblebi, rac iTvaliswinebs im bavSvebs, romelTa wona simaRlesTan SedarebiT ori standartuli gadaxriT zemoT aris sakontrolo mosaxleobis saSualoze. NU.1 cxrilSi ar aris monacemebi im bavSvebis Sesaxeb, romlebic ar auwoniaT da ar gauzomiaT (bavSvebis 6.4 procenti) da visi zomebic ar eqceva realur CarCoebSi (4.7 procenti). saqarTveloSi xuT wlamde asakis bavSvebis mxolod 2.1 procentia saSualod wonanakluli da 0.3 procenti - Zalze wonanakluli (cxrili NU.1). bavSvebis 10 procentze odnav meti aris saSualod dabali an Tavis asakTan SedarebiT Zalian dabali; TiTqmis 5 procenti ganicdis zrda-ganviTarebis zomier Seferxebas an Zalian gamxdaria Tavis simaRlesTan SedarebiT. 1999 wlis mravalindikatoruli klasteruli kvlevis monacemebis mixedviT bavSvebis 3.1 procenti saSualoze mcire wonisaa, 11.7 procenti — dabali da 2.3 procenti — bavSvebisTvis, romlebic zrda-ganviTarebis Seferxebas ganicdian. 2005 wlis mravalindikatoruli klasteruli kvlevis monacemebis mixedviT bavSvebis 15.2 procenti Warbi wonisaa. sqema NU.1: 5 wlamde bavSvebis procentuli cudi kvebis pirobebSi, saqarTvelo, 2005 0 2 4 6 8 10 12 14 16 0 6 12 18 24 30 36 42 48 54 60 asaki (TveebSi) pr o c en t i mcire wona dabali zrdis Seferxeba 6 32 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi vinaidan saqarTveloSi mcire wonis da gamxdari bavSvebis procentuli raodenoba zogadad dabalia, ZiriTadi maxasiaTeblebis mixedviT am monacemebs Soris mniSvnelovani gansxvaveba ar aRiniSneba. samive monacemis mixedviT maCveneblebs Soris inversiuli kavSiri aRiniSneba mxolod umaRlesi ganaTlebis mqone dedebTan. meore mxriv, aSkara gansxvavebebia simaRlis monacemebSi. qvemo qarTlSi bavSvebi ufro dablebi arian, vidre sxva regionebSi (18.5 procenti); TbilisSi dabali bavSvebis procentuli raodenoba yvelaze dabalia. biWebi ufro dablebi arian da zrda-ganviTarebis Seferxebas ganicdian, vidre gogonebi. asakobrivi sqemebidan Cans, rom 12-23 Tvis bavSvebSi mcire wonis da dabali bavSvebis procentuli raodenoba ufro maRalia, vidre aRniSnul asakze naklebi an meti asakis bavSvebSi (diagrama NU.1). es sqema exeba im asakobriv kategorias, rodesac bavSvebi wyveten ZuZuTi kvebas da aRar arian daculebi garemos, sakvebi produqtebis da wylis dabinZurebiT gamowveuli zegavlenisgan. Sinameurneobis qonebrivi statusi da Sinameurneobis ufrosis eTnikuri warmomavloba bavSvebis simaRlis ganmsazRvrel mniSvnelovan faqtorebs warmoadgenen. ZuZuTi kveba pirveli ramdenime wlis ganmavlobaSi ZuZuTi kveba uzrunvelyofs bavSvebis dacvas sxvadasxva infeqciisagan da warmoadgens bavSvisTvis sakvebi nivTierebebis miwodebis idealur, ekonomiur da usafrTxo saSualebas. miuxedavad amisa, bevri deda Zalian male wyvets bavSvis ZuZuTi kvebas da gadahyavs bavSvi xelovnur kvebaze, rac SeiZleba zrdis Seferxebis da organizmSi sakvebi mikroelementebis naklebobis mizezi gaxdes; xelovnuri kveba saxifaToa im SemTxvevaSic, Tu wyali ar aris saTanadod gawmendili. dokumentSi `msoflio bavSvebisaTvis~ dasaxuli erT-erTi mizania, rom 6 Tvis ganmavlobaSi yvela bavSvi mxolod ZuZuTi ikvebebodes, 6 Tvidan ki, ZuZuTi kvebis paralelurad, bavSvebma miiRon usafrTxo da adekvaturi damatebiTi kveba 2 wlamde da 2 wlis Semdeg. kvebasTan dakavSirebiT janmrTelobis msoflio organizacia/`iunisefi~ Semdeg rekomendaciebs gvTavazoben: pirveli eqvsi Tvis ganmavlobaSi mxolod ZuZuTi kveba;• ZuZuTi kvebis gagrZeleba 2 wlamde an metxans;• usafrTxo da adekvaturi damatebiTi kveba 6 Tvidan;• damatebiTi kvebis sixSire: 6-8 Tvis asakSi _ dReSi 2-jer; 9-11 Tvis asakSi _ dReSi • 3-jer. arsebobs aseve rekomendacia - ZuZuTi kveba daiwyos bavSvis dabadebidan erT saaTSi. bavSvis kvebis rekomendebuli qmedebebis indikatorebia: mxolod ZuZuTi kveba (<6 Tve & < 4 Tve)• drouli damatebiTi kveba (6—9 Tve)• ZuZuTi kvebis gagrZeleba (12—15 & 20—23 Tve)• ZuZuTi kvebis droulad dawyeba (dabadebidan erT saaTSi)• damatebiTi kvebis sixSire (6—11 Tve)• adekvaturad gamokvebili Cvilebi (0 —11 Tve)• NU.2 cxrilSi mocemulia im qalebis proporciuli raodenoba, romlebmac daiwyes bavSvis ZuZuTi kveba bavSvis dabadebidan erT saaTSi, da im qalebisa, romlebmac daiwyes bavSvis ZuZuTi kveba bavSvis dabadebidan erT dReSi (es cifri moicavs im qalebsac, romlebmac bavSvis ZuZuTi kveba bavSvis dabadebidan erT saaTSi daiwyes). kvlevis Catarebamde ori wlis ganmavlobaSi ZuZuTi kveba bavSvis dabadebidan erT saaTSi kvlevis Catarebamde ori wlis ganmavlobaSi daiwyo qalebis erT mesamedze metma (36.6 procenti), bavSvis dabadebis dRis boloda ki qalebis daaxloebiT orma mesamedma (65.1 procenti). qalebis ganaTlebis donis momatebasTan erTad odnav klebulobs im qalebis procentuli raodenoba, romlebmac daiwyes bavSvis ZuZuTi kveba. saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 33 arsebobs aseve gansxvavebebi regionebis mixedviT: 30%-ze naklebidan TbilisSi, aWarasa da kaxeTSi 48.1 procentamde samegrelosa da zemo svaneTSi. gansxvavebebi ZiriTadi maxasiaTeblebis mixedviT im qalebs Soris, romlebmac bavSvis dabadebidan erT dReSi daiwyes bavSvis ZuZuTi kveba, naklebad SesamCnevia, garda im regionebisa, sadac procentuli raodenoba Semdegnairad meryeobs: 56% - aWaraSi, 73.8% - Sida qarTlSi da 83.9% - mcxeTa-mTianeTSi (diagrama NU.2). diagrama NU.2 dedebis procentuli raodenoba, vinc daiwyo bavSvis ZuZuTi kveba dabadebidan erT saaTSi da erT dReSi, saqarTvelo, 2005 64 68 84 74 62 60 68 62 66 56 65 65 65 30 30 46 45 42 35 46 27 48 30 35 39 37pr o c e n t i erT dReSi erT saaTSi Tb il is i ka xe Ti mc xe Ta -m Ti an eT i Si da qa rT l i qv em o qa rT l i sa mc xe -j av ax eT i ra Wa -l eC xu mi d a q ve mo sv an eT i im er eT i gu ri a sa me gr el o da z em o sv an eT i aW ar a qa l aq i so fe l i sa qa rT ve l o ZuZuTi kvebis Sesaxeb NU.3 cxrilSi warmodgenili monacemebi efuZneba interviumde 24 saaTiT adre bavSvebis mier sakvebisa da siTxis miRebasTan dakavSirebiT dedebis/ mzrunvelebis mier mowodebul informacias. mxolod ZuZuTi kveba exeba Cvil bavSvebs, romlebmac mxolod dedis rZe miiRes (da vitaminebi, mineraluri danamatebi an wamlebi). cxrilSi mocemulia pirveli eqvsi Tvis ganmavlobaSi Cvili bavSvebis mxolod ZuZuTi kvebis monacemebi (cal-calke 0-3 Tvis da 0-5 Tvis Cvili bavSvebisTvis) da aseve 6-9 Tvis Cvili bavSvebis damatebiTi kvebisa da 12-15 da 20-23 Tvis Cvili bavSvebis ZuZuTi kvebis gagrZelebis Sesaxeb informacia. miuxedavad imisa, rom axalSobilebis ZuZuTi kveba sakmaod gavrcelebulia saqarTveloSi, mxolod ZuZuTi kveba 6 Tvemde arc Tu ise xSiria. 6 Tveze naklebi asakis bavSvebis daaxloebiT 11% ikvebeba mxolod ZuZuTi, rac rekomendebul doneze gacilebiT dabalia. 6-9 Tvis asakSi bavSvebis 34.8 procenti ikvebeba dedis rZiT da mkvrivi an naxevrad mkvrivi sakvebiT. 12-15 Tvis asakSi ZuZuTi ikvebeba bavSvebis 40% da 20 -23 Tvis asakSi bavSvebis 19.6%. mxolod ZuZuTi gogonebi ufro ikvebebian, vidre biWebi. soflebSi mcxovrebi meZuZuri qalebis procentuli raodenoba, romlebic erTi wlis ganmavlobaSi ZuZuTi kvebaven bavSvebs, ufro maRalia, vidre qalaqSi. mcire raodenobiT Catarebuli dakvirvevebis gamo ufro meti diferenciaciis dadgena ar moxerxda. NU.3 diagramaze warmodgenilia bavSvis ZuZuTi kvebis detaluri monacemebi Tveebis mixedviT. adreul asakSic ki bavSvebis umravlesoba dedis rZis garda siTxes da sxva 34 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi sakvebs iRebs. mesame Tvis bolos mxolod ZuZuze myofi bavSvebis raodenoba 10%-ze dabalia. 2 wlis Semdeg dedis rZes bavSvebis mxolod 10% Rebulobs. diagrama NU.3 CvilTa kveba asakis mixedviT: 3 wlamde bavSvTa kvebis procentuli ganawileba jgufis mixedviT, saqarTvelo, 2005 asaki (TveebSi) ZuZuTi kvebis Sewyveta ZuZuTi da kveba da damatebiTi kveba ZuZuTi kveba da sxva rZe/formula ZuZuTi da sxva siTxiT kveba ZuZuTi kveba da mxolod wyali mxolod ZuZuTi kveba p r o c e n t i NU.4 cxrilSi warmodgenilia 12 Tvemde bavSvebis kvebis adekvaturoba. bavSvis asakis mixedviT gamoiyeneba kvebis adekvaturobis sxvadasxva kriteriumi. 0-5 Tvis Cvili bavSvebisaTvis adekvatur kvebad mxolod ZuZuTi kveba iTvleba. 6-8 Tvis Cvili bavSvebis kveba iTvleba adekvaturad, Tu isini Rebuloben dedis rZes da damatebiT sakvebs dReSi orjer mainc, xolo 9-11 Tvis Cvili bavSvebisa _ Tu isini Rebuloben dedis rZes da damatebiT sakvebs dReSi, sul mcire, samjer. 0-5 Tvis Cvil bavSvebs Soris mxolod ZuZuTi ikvebeba bavSvebis 10.9%, da 6-8 Tvis Cvil bavSvebs Soris adekvaturad ikvebeba 28%. 9-11 Tvis asakSi am mxriv gaumjobeseba ar SeimCneva (28.2%). kvebis amgvari praqtikis Sedegad 6-11 Tvis bavSvebis mxolod 28.1% ikvebeba adekvaturad. adekvaturi kveba mTel Cvil bavSvebs (0-11 Tvis) Soris 19.8%-ia. miuxedavad imisa, rom pirveli Tveebis ganmavlobaSi gogonebi ukeT ikvebebian, vidre biWebi, 0-11 Tvis asakSi saerTo proporciebi TiTqmis erTnairia. yvela Seswavlili asakobrivi jgufis sofelSi mcxovrebi Cvili bavSvebi ufro adekvaturad ikvebebian vidre qalaqSi macxovrebeli bavSvebi da saerTo Sefardebac sofelSi orjer ufro maRalia (26.8 da 14.4% Sesabamad). Catarebuli dakvirvebebis simciris gamo gansxvavebebi sxva ZiriTadi maxasiaTeblebis mixedviT bundovania. marilis gamdidreba iodiT msoflio masStabiT iodis defitiT gamowveuli daavadebebi mcirewlovani bavSvebis gonebrivi CamorCenilobisa da fsiqomotoruli ganviTarebis Seferxebis ZiriTadi mizezia. iodis deficitis yvelaze mZime forma iwvevs kretinizms. is zrdis, agreTve, mkvdari nayofis dabadebis da bunebrivi abortis risks orsuli qalebisaTvis. iodis deficiti umetesad dakavSirebulia farisebri jirkvlis funqciis darRvevasTan. iodis defitiT gamowveuli daavadebebi yvelaze metad moqmedebs gonebriv da fsiqomotorul ganviTarebaze, rac iwvevs gonebrivi ganviTarebis SezRudvas, Sromisunarianobis gauaresebas, skolaSi swavlis unaris daqveiTebas. saerTaSoriso mizania, 2005 wlisTvis miRweuli iqnes iodis deficitis mdgradi aRmofxvra. indikators warmoadgens im Sinameurneobebis procentuli raodenoba, romlebic moixmaren iodiT adekvaturad gamdidrebul marils (>15 nawili milionze). saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 35 `iunisefis~ / aSS-is saerTaSoriso ganviTarebis saagentos (USAID) xangrZlivi propagandisa da teqnikuri daxmarebiT Sedegad 2005 wlis TebervalSi saqarTvelos parlamentma miiRo kanoni `iodisa da sxva mikroelementebis da vitaminebis deficitis aRmofxvris~ Sesaxeb. kanoni krZalavs araiodizirebuli marilis imports da realizacias da niadags amzadebs qveyanaSi sakvebi nivTierebebiT da vitaminebiT sakvebi produqtebis gamdidrebis politikis gatarebisaTvis. saqarTvelo 100%- iT aris damokidebuli importirebul marilze; imedia, rom am kanonis Sesruleba SesaZlebels gaxdis, miRweuli iqnes marilis sayovelTao gamdidreba iodiT. 2003 wels `iunisefma~ da saqarTvelos mTavrobam erToblivad Seiswavles marilis moxmarebis sakiTxi saqarTveloSi. analizis Sedegebma cxadyo, rom Sinameurneobebis mier saTanadod iodizirebuli marilis moxmarebis done gaizarda 1999 wels 8.1%-dan (mravalindikatoruli klasteruli kvleva-1999) 2003 wels 67%-mde (`iunisefi~, 2007). Sinameurneobebis daaxloebiT 98%-is mier gamoyenebul sakveb marilSi iodis Semcvelobis dasadgenad sacdeli kompleqtis gamoyenebiT Catarda testi da Semowmda potasiumis iodidis an potasiumis iodatis arseboba. NU.5 cxrilidan Cans, rom im ojaxebis raodenoba, sadac marili saerTod ar hqondaT, cota iyo (0.6%). ojaxebis 87.2%-is mier gamoyenebuli sakvebi marili Seicavda erT milionze 15 an met wil iodins. saTanadod iodizirebuli marilis yvelaze dabali procentuli raodenoba dafiqsirda Sida qarTlSi (74.8%), xolo yvelaze maRali — samegrelosa da zemo svaneTSi (93.6%) (diagrama NU.4). gansxvavebebi qalaqisa da soflis, ojaxis ufrosis ganaTlebisa da qonebrivi statusis kvintilebis mixedviT Zalian umniSvnelo iyo. diagrama NU.4 procentuli raodenoba Sinameurneobebisa, vinc moixmars saTanadod iodizirebul marils, saqarTvelo, 2005 87 88 86 75 91 84 84 89 82 94 90 89 85 87 0 20 40 60 80 100 regionebi pr o c en t i Tb il is i ka xe Ti mc xe Ta -m Ti an eT i Si da qa rT l i qv em o qa rT l i sa mc xe -j av ax eT i ra Wa -l eC xu mi d a q ve mo sv an eT i im er eT i gu ri a sa me gr el o da z em o sv an eT i aW ar a qa l aq i so fe l i sa qa rT ve l o mSobiarobis Semdeg dedebisaTvis vitamini A-s damateba vitamini A Zalian mniSvnelovania mxedvelobisTvis da imunuri sistemis normaluri funqcionirebisTvis. vitamini A aris iseT sakveb produqtebSi, rogoricaa: rZe, RviZli, kvercxi, wiTeli da narinjisferi xili, wiTeli palmis zeTi da mwvane foTlovani bostneuli; Tumca am produqtebidan miRebuli da organizmisaTvis mza saxiT miwodebul 36 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi vitamini A-s raodenoba sakmaod gansxvavdeba erTmaneTisgan. msoflios ganviTarebul qveynebSi, sadac vitamini A-s Semcveli xili da bostneuli farTod moixmareba, am saxiT miRebuli vitamini A-s raodenoba xSirad ar Seesabameba erT sulze gaTvlil dRiur normas da ver akmayofilebs kvebis reJimis moTxovnilebebs. weliwadSi erTxel patara bavSvebisTvis vitamini A-s maRaldozirebuli ori abis micema vitamini A-s deficitis aRmofxvrisa da bavSvis sicocxlisunarianobis gaumjobesebis usafrTxo, ekonomiur da efeqturi meTods warmoadgens. meZuZur dedebs vitamini A-s miReba mSobiarobis Semdeg exmareba daicvan TavianTi Svilebi sicocxlis pirvel TveebSi, TviTon ki aRidginon orsulobisa da laqtaciis periodSi daclili vitamini A-s maragi. mravalindikatoruli klasteruli kvlevis Catarebamde ori wlis ganmavlobaSi dedebis mxolod 15.8% iRebda vitamin A-s mSobiarobis Semdeg rva kviris manZilze (cxrili NU.6) yvelaze maRali procentuli raodenobiT - kaxeTSi (20.5%) da yvelaze dabaliT - Sida qarTlSi (6.9%). Tu ojaxis ufrosi erovnebiT qarTvelia, vitamini A-s miReba orsul qalebSi 17.7%0s aRwevs. 1999 wels Catarebuli mravalindikatoruli klasteruli kvlevis SedegebTan (8.6%) SedarebiT odnav gazrdilia im qalebis procentuli raodenoba, vinc iRebda vitamin A-s. wonanakluli axalSobilebi axalSobilis wona ara marto dedis janmrTelobisa da nutriciologiuri statusis kargi indikatoria, aramed axalSobilis sicocxlisunarianobis, zrdis, xangrZlivi janmrTelobisa da fiziologiuri ganviTarebis mimaniSnebelia. axalSobilis arasakmarisi wona (2,500 gramze naklebi) seriozul safrTxes uqmnis bavSvis sicocxles. im bavSvebs, romlebmac dedis mucelSi yofnis dros sakmarisi raodenobiT sakvebi nivTierebebi ar miiRes, adreul TveebSi da wlebSi daRupvis gacilebiT didi safrTxe emuqrebaT, xolo maT, vinc gadarCeba, susti imunuri sistema aqvT, xSirad avadmyofoben da albaT mTeli cxovrebis manZilze gahyvebaT kvebis ukmarisoba misTvis damaxasiaTebeli sisustiT kunTebSi, mogvianebiT ki es bavsvebi diabetisa da gulis daavadebebis msxverplnic ufro xSirad xdebian. amas garda, mcirewonian bavSvebSi inteleqtis dabali koeficientis albaToba metia, rac, Tavis mxriv, zegavlenas axdens swavlaze, Semdeg ki samuSaos Sovnis SesaZleblobaze. ganviTarebad qveynebSi, axalSobilis arasakmarisi wona upirveles yovlisa dedis susti janmrTelobisa da cudi kvebis Sedegia. axalSobilis arasakmaris wonaze yvelaze met zegavlenas sami faqtori axdens: dedis cudi kveba bavSvis Casaxvamde, dedis sxeulis patara zoma (rac umetesad gamowveulia dedis cudi kvebiT da bavSvobaSi gadatanili infeqciuri daavadebebiT) da dedis cudi kveba orsulobis periodSi. orsulobis dros dedis araadekvaturad momatebuli wona mniSvnelovani faqtoria, vinaidan es Zalze aferxebs embrionis zrdas. garda amisa, ganviTarebadi qveynebisTvis damaxasiaTebelma daavadebebma, rogoricaa diarea da malaria, SeiZleba mniSvnelovnad Seaferxos embrionis zrda, Tu deda orsulobis periodSi daavadda. ganviTarebul qveynebSi axalSobilis arasakmarisi wonis mTavari mizezia orsulobis periodSi Tambaqos moweva. mozardebis mier wonanakluli Cvilebis gaCenis riski erTnairad didia ganviTarebul da ganviTarebad qveynebSi. es gamowveulia im garemoebiT, rom TviT mozardebis sxeulis zrda ar aris dasrulebuli. wonanakluli axalSobilebis raodenobis dadgenis erT-erTi mTavari problema imaSi mdgomareobs, rom ganviTarebad qveynebSi bavSvebis naxevarze mets ar wonian. warsulSi ganviTarebad qveynebSi mcirewoniani axalSobilebis raodenobis Sefaseba xdeboda janmrTelobis dacvis dawesebulebebis mier mowodebuli monacemebis safuZvelze. magram es monacemebi ar iyo zusti arc erTi ganviTarebadi qveynisTvis, radgan umetesoba saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 37 axalSobilebisa samSobiaroebSi ar ibadeba, xolo is, vinc samSobiaroSi ibadeba, bavSvis dabadebis yvela SemTxvevis mxolod SerCeul nimuSs warmoadgens. gamomdinare iqidan, rom dabadebis dros yvela bavSvs ar wonidnen, xolo visac wonidnen, gamoricxuli ar aris, rom dabadebis yvela SemTxvevis araobieqturi SerCevis nimuSi iyo, informacia axalSobilTa wonebze ar SeiZleba gamoyenebuli iqnes yvela bavSvs Soris wonanaklulobis gavrcelebis gasazomad. Sesabamisad, 2500 gramze naklebi wonis bavSvebis procentuli raodenobis dadgena xdeba kiTxvarSi mocemuli ori punqtis meSveobiT: dedis mier dabadebisas bavSvis zomis Sefaseba (e.i. Zalian patara, saSualoze patara, saSualo, saSualoze meti, Zalian didi) da dedis mier bavSvis wonis gaxseneba an bavSvis janmrTelobis istoriSi dafiqsirebuli wona, Tu bavSvi awones dabadebis dros.10 sul dabadebis dros aiwona bavSvebis 95.7 procenti da daaxloebiT 5 procenti iwonida 2500 gramze naklebs (cxrili NU.7). regionis mixedviT mniSvnelovani gansxvavebebi ar yofila (diagrama NU.5). arasakmarisi woniT dabadebuli bavSvebis procentuli raodenoba sxva ZiriTadi maxasiaTeblebis mixedviTac ar gansxvavdeba. 1999 wels Catarebuli mravalindikatoruli klasteruli kvlevis mixedviT Sesabamisi procentuli raodenoba Seadgens 4.2 procents. diagrama NU.5 im Cvelebis procentuli odenoba, vinc dabadebisas 2500 gramze naklebs iwonida, saqarTvelo, 2005 4.8 4.9 3.7 5.6 4.3 5.6 3.3 3.4 6.1 4.9 4.7 0.0 1.0 2.0 3.0 4.0 5.0 6.0 7.0 procenti Tb il is i ka xe Ti mc xe Ta -m Ti an eT i Si da qa rT l i qv em o qa rT l i sa mc xe -j av ax eT i ra Wa -l eC xu mi d a q ve mo sv an eT i im er eT i gu ri a sa me gr el o da z em o sv an eT i aW ar a sa qa rT ve l o 10 ufro detaluri aRwera mocemulia Semdeg wyaroebSi: boerma, vainsTaini, ruTsTaini da somerfelTi, 1996. 38 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi VI. bavSvis janmrTeloba rehidrataciuli mkurnaloba meore mTavari mizezi xuT wlamde asakis bavSvTa sikvdilianobaSi mTels msoflioSi diareaa. umetes SemTxvevebSi es mohyveba didi raodenobis siTxisa da eleqtrolitebis dakargvas organizmidan Txevadi ganavlis saxiT. fataluri Sedegebis Tavidan acileba SesaZlebelia siTxis aRmdgeni marilebis (ORS) an Sin damzadebuli rekomendebuli siTxis miRebiT. diareis mkurnalobisTvis didi mniSvneloba aqvs dehidrataciisa da arasakmarisi kvebis prevencias, risi miRwevac bavSvis kvebis SeuwyvetlobiTa da siTxis miRebis gazrdiT aris SesaZlebeli. miznebi: 1) xuT wlamde asakis bavSvebSi diareiT gamowveuli sikvdilianobis ganaxevreba 2010 wlisTvis 2000 welTan SedarebiT (`msoflio bavSvebisTvis~); da 2) xuT wlamde asakis bavSvebis sikvdilianobis donis Semcireba ori mesamediT 2015 wlisTvis 1990 welTan SedarebiT (`aTaswleulis ganviTarebis miznebi~). amas garda, `msoflio bavSvebisTvis~ miznad isaxavs diareis SemTxvevaTa raodenobis Semcirebas 25%-iT. indikatorebi: diareis SemTxvevaTa raodenoba;• peroraluri rehidrataciiT murnaloba;• diareis mkurnaloba saxlis pirobebSi;• (peroraluri rehidrataciiT murnaloba an siTxis miRebis gazrda) • da bavSvis kveba. mravalindikatorul klasteruli kvlevis dros dedebs (an momvlelebs) sTxoves, moeyolaT, hqonda Tu ara maT bavSvs diarea kvlevis Catarebamde ori kviris ganmavlobaSi. Tu hqonda, dedas usvamdnen rigs kiTxvebisa imis Sesaxeb, Tu ras svamda da Wamda bavSvi avadmyofobis dros da ra raodenobiT _ Cveulebrivze mets Tu naklebs. mTlianobaSi aRmoCnda, rom gamokvlevis Catarebamde ori kviris ganmavlobaSi xuT wlamde asakis bavSvebis 10.4%-s hqonda diarea (ix. cxrili CH.1). daavadebis gavrcelebaSi gansxvavebebi aRiniSna regionebis mixedviT (qvemo qarTlis 5.9%-dan mcxeTa-mTianeTis 15.8%-mde). diareis SemTxvevebi or wlamde asakis bavSvebSi maqsimalur raodenobas aRwevs im periodSi, roca isini ZuZus anebeben Tavs. cxrili CH.1 gviCvenebs, agreTve, Tu bavSvebis ramdeni procenti iRebda sxvadasxva saxis rekomendebul siTxeebs diareis dros. vinaidan dedebma erTze meti saxeobis siTxe daasaxeles, amitom procentuli maCvenebeli aucileblad 100%-dan ar aiTvleba. bavSvebis daaxloebiT 40% siTxes iRebda peroraluri rehidrataciis paketebidan, xolo 13.6% rekomendebul, Sin damzadebul siTxeebs Rebulobda. diareiani bavSvebis TiTqmis naxevars saerTod ar miuRia araviTari mkurnaloba. gansxvavebebi naklebi aRmoCnda bavSvis sqesisa da saxcovrebeli adgilis (qalaqi-sofeli) WrilSi (ix. diagrama CH.3). gansxvavebebis dadgena sxva ZiriTadi maxasiaTeblebisTvis gagviWirda, radgan diareis SemTxvevebis raodenoba mcire iyo. saerTo jamSi, saxlSi mkurnalobis rekomendebuli kursi diareiT daavadebul bavSvTa naxevarze odnav metma gaiara. saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 39 diagrama CH.3 0-59 Tvis asakis diareian bavSvTa procentuli odenoba, visac Cautarda oraluri rehidrataciiT mkurnaloba saqarTvelo, 2005 52 47 55 43 46 51 49 50 0 20 40 60 80 100 ma mr . md ed r. sa Su al o sa Su al o sp ec ia l ur i / pr of es iu l il um aR l es i qa l aq Si so fl ad sa qa rT ve l o P er ce nt xuT wlamde asakis bavSvebis erT mesamedze metma (36.2%) Cveulebrivze meti siTxe miiRo, xolo 52.7%-ma imave raodenobisa, rasac janmrTel mdgomareobaSi svamda, an naklebi (ix. cxrili CH.2). bavSvebis daaxloebiT 60%-ma ufro naklebi, imdenive an meti sakvebi miiRo (anu es bavSvebi agrZelebdnen kvebas), magram 37.8%-ma gacilebiT naklebi Wama an saerTod araviTari sakvebi ar miuRia. am monacemebis mixedviT, bavSvebis daaxloebiT erTi mexuTedi agrZelebda kvebas da siTxesac gazrdili raodenobiT iRebda. CH.2 cxrilSi mocemuli informacia rom gavaerTianoT CH.2 cxrilis monacemebTan peroraluri rehidrataciis Terapiaze, miviRebT, rom bavSvebis 36.5%-ma an peroraluri rehidrataciis mkurnalobis kursi gaiara, an mis mier siTxis miReba gaizarda da, amave dros, rekomendaciis Tanaxmad, grZeldeboda am bavSvebis kveba. diareis saxlSi mkurnalobisas mniSvnelovani gansxvaveba ar aRmoCnda bavSvebis sqesis mixdeviT, xolo saxcovrebeli adgilis WrilSi qalaqeli bavSvebis ufro didma raodenobam (40.6%) gaiara peroraluri rehidrataciis mkurnalobis kursi, ufro meti raodenobis siTxe miiRo da Tanac Seuwyvetliv ikvebeboda, vidre soflelma bavSvebma, romelTa raodenobam 32.3% Seadgina (ix. cxrili CH.4). mwiri monacemebis gamo Cven saSualeba ara gvaqvs, davadginoT gansxvavebebi sxva ZiriTadi maxasiaTeblebis mixedviT. 40 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi diagrama CH.4 0-59 Tvis asakis diareian bavSvTa procentuli odenoba, visac Cautarda oraluri rehidrataciiT mkurnaloba an vinc iRebda siTxeebs da agrZelebda kvebas, saqarTvelo, 2005 36 37 41 32 34 48 35 36 0 10 20 30 40 50 60 sqesi mamr. mdedr. terit. qalaqi sofeli dedis ganaTleba saSualo saSualo spec. / profes. umaRl. saqarTvelo procenti pnevmoniisas eqimisTvis mimarTva da mkurnaloba antibiotikebiT pnevmonia bavSvTa sikvdilianobis erT-erTi mTavari mizezia. mas xuT wlamde asakis bavSvebSi ZiriTadad antibiotikebiT mkurnaloben. dokumentis `msoflio bavSvebisTvis~ mizania, erTi mesamediT Semcirdes mwvave respiratoruli infeqciebiT gamowveuli sikvdilis SemTxvevebi. bavSvebs, romlebsac savaraudod filtvebis anTeba hqondaT, aReniSnebodaT xvela da Cqari an gaZnelebuli sunTqva da es simptomebi ar iyo dakavSirebuli problemasTan mkerdSi an gagudul cxvirTan. indikatorebia: savaraudo pnevmoniis SemTxvevaTa raodenoba;• eqimisTvis mimarTva pnevmoniaze eWvis SemTxvevaSi;• savaraudo pnevmoniis antibiotikebiT mkurnaloba;• pnevmoniis safrTxis niSnebis codna.• CH.3 cxrili gviCvenebs savaraudo pnevmoniis gavrcelebas da, Tu avadmyofi bavSvis mSoblebma eqims mimarTes, samkurnalo dawesebulebas. kvlevis Catarebamde ori kviris ganmavlobaSi dafiqsirebulia, rom 0-59 Tvis bavSvebis mxolod 2.7%-Tan dakavSirebiT mimarTes eqims filtvebis anTebis simptomebiT. maTgan 73.6% waiyvanes saTanado samkurnalo dawesebulebaSi. umetes SemTxvevebSi bavSvebi savaraudo pnevmoniiT samkurnalod saxelmwifo samedicino dawesebulebaSi waiyvanes. bavSvebis 5.5% saerTod ar miuyvaniaT samkurnalo dawesebulebaSi da ar gamouZaxiaT eqimi. savaraudo pnevmoniis SemTxvevaTa mcire raodenoba saSualebas ar gvaZlevs, gavaanalizoT gansxvavebebi sxva maxasiaTeblebis mixedviT. CH.4 cxrili gviCvenebs xuT wlamde asakis bavSvebis antibiotikebiT mkurnalobas savaraudo pnevmoniis SemTxvevaSi sqesis, sacxovrebeli adgilisa da simdidris maCveneblebis kvintilebis mixedviT, gaerTianebuls or kategoriad. saqarTveloSi xuT saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 41 wlamde asakis bavSvebis 55.5%-ma gaiara antibiotikebiT mkurnalobis kursi savaraudo pnevmoniis dros kvlevis Catarebamde ori kviris ganmavlobaSi. kidev erTxel aRvniSnavT, rom SemTxvevebis simciris gamo ver vaanalizebT gansxvavebebs antibiotikebis gamoyenebaSi sxvadasxva maxasiaTeblis mixedviT. CH.5 cxrili gviCvnebs pnevmoniis safrTxis niSnebis codnis dones. cxadia, rom Tu rogor moiqceva deda, anu mimarTavs Tu ara igi eqims Svilis avadmyofobisas safrTxis niSnebis arsebobis SemTxvevaSi, damokidebulia am niSnebis codnaze. sul qalebis 21.1%-ma icis pnevmoniis safrTxis iseTi ori niSnis Sesaxeb, rogoricaa Cqari da gaZnelebuli sunTqva. yvelaze xSirad samkurnalo dawesebulebas mimarTaven maSin, roca bavSvs maRali sicxe aqvs (61.8%). dedebis erT mesamedze metma (34.8%) aCqarebuli sunTqva daasaxela pnevmoniis im simptomad, romlis arsebobis SemTxvevaSi mas bavSvi eqimTan mihyavs, xolo 39.7%-ma gaZnelebuli sunTqva aRniSna. mniSvnelovani gansxvaveba aRmoCnda im dedebis/ momvlelebis procentul maCveneblebs Soris, romlebmac ician pnevmoniis safrTxis ori niSnis Sesaxeb regionebis mixedviT. maSin, roca raWa-leCxumSi da qvemo svaneTSi am sakiTxis mcodne dedebis/bavSvis momvlelebis raodenoba mxolod 7.1%-s aRwevs, aWaraSi dedebis erT mesamedze metma icoda pnevmoniis niSnebis Sesaxeb. myari sawvavis gamoyeneba dRes msoflioSi sam miliardze meti adamiani iyenebs myar sawvavs (biomasas da qvanaxSirs) energiis wyaroze ZiriTadi saWiroebebisTvis, maT Soris saWmlis mosamzadeblad da gasaTbobad. magram saWmlis mosamzadeblad da gasaTbobad gamoyenebisas myari sawvavi janmrTelobisTvis saSiSi damabinZureblebis Semcvel gamonabolqvs gamoyofs. gansakuTrebiT saSiSia misi arasruli wvis dros warmoqmnili CO, poliaromatuli naxSirwyalbadebi, SO2 da sxva toqsikuri elementebi. am sawvavis gamoyeneba zrdis mwvave respiratoruli daavadebebis, pnevmoniis, filtvebis qronikuli daavadebis, simsivnis da, savaraudod, tuberkulozis, wonanakluli bavSvebis dabadebis, kataraqtisa da asTmis risks. ZiriTadi indikatoria mosaxleobis is raodenoba, romelic myar sawvavs sayofacxovrebo energiis mTavar wyarod iyenebs saWmlis momzadebisTvis. rogorc CH.6 cxrili gviCvenebs, mTlianobaSi saqarTvelos SinameurneobaTa naxevarze meti (53.6%) saWmlis momzadebisTvis myar sawvavs iyenebs. qalaqSi is naklebad gamoiyeneba (17.8%), magram soflad misi maCvenebeli 90%-s aRwevs. aseve mniSvnelovania gansxvavebebi Sinameurneobis simdidrisa da ojaxis ufrosis ganaTlebis donis TvalsazrisiT. kvlevis Sedegebi gviCvenebs, rom myar sawvavs Zalze iSviaTad iyeneben TbilisSi da mdidar SinameurneobebSi. cxrilSi naTlad Cans, rom saerTo procentuli maCvenebeli maRalia mosaxleobis mier sakvebis mosamzadeblad SeSis xSiri gamoyenebis mizeziT. magram mxolod myari sawvavis gamoyeneba ver gamodgeba saTavsoSi haeris dabinZurebis mizezad, vinaidan damabinZureblebis koncentracia gansxvavebulia, rodesac erTi da igive sawvavi sxvadasxva RumelebSi an qurebSi iwvis. magaliTad, daxuruli qurebi, romlebsac gamwovi milebic aqvT, amcirebs dabinZurebis dones, Ria qura ki, an cecxli, romelsac sakvamuri ara aqvs, ubralod imas niSnavs, rom ojaxi sruliad daucvelia janmrTelobisTvis saSiSi zemoqmedebisgan. CH.7 cxrilSi naCvenebia monacemebi im qurebis saxeobebze, romlebisTvisac myari sawvavi gamoiyeneba. saqarTveloSi im Sinameurneobebis umetesoba, romlebic sakvebis mosamzadeblad myar sawvavs moixmars, daxurul qurebs iyenebs, romlebsac gamwovi milebi aqvT (92.2%). yvelaze dabali maCvenebeli imereTSia (85.1%), xolo yvelaze maRali _ aWaraSi. 42 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi VII. garemo wyali da sanitaruli pirobebi sufTa sasmeli wyali aucilebelia kargi janmrTelobisTvis. dabinZurebuli sasmeli wyali SeiZleba iseTi mZime daavadebebis matarebeli gaxdes, rogoricaa traxoma, qolera, tifi da Sistosomozi. sasmel wyalSi SeiZleba agreTve moxvdes adamianis janmrTelobisTvis saziano qimiuri, fizikuri Tu radiologiuri nivTierebebi. imis garda, rom sasmel wyals daavadebebis gavrceleba SeuZlia, misi xelmisawvdomoba Zalze mniSvnelovania qalebisa da bavSvebisaTvis, gansakuTrebiT soflad macxovrebelTaTvis, romlebsac evalebaT misi motana, xSirad, Sori manZilidan. aTaswleulis ganviTarebis erT-erTi mizania, 1999 wlidan 2015 wlamde ganaxevrdes im adamianebis raodenoba, romlebsac ar miuwvdebaT xeli usafrTxo sasmel wyalze da elementarul sanitarul pirobebze. dokumenti `msoflio bavSvebisaTvis~ ki miznad isaxavs, sul mcire, erTi mesamediT Semcirdes im Sinameurneobebis raodenoba, romlebsac ar gaaCniaT higienur-sanitaruli kvanZebi da xelmisawvdomi da usafrTxo sasmeli wyali. qvemoT mocemulia mravalindikatorul klasterul kvlevaSi gamoyenebuli indikatorebis CamonaTvali: wyali gaumjobesebuli sasmeli wylis wyaroebis gamoyeneba;• wylis saTanado gawmendis meTodebis gamoyeneba;• dro, romelic saWiroa sasmeli wylis wyarosTan misasvlelad;• piri, romelsac moaqvs sasmeli wyali.• sanitaruli kvanZebi gaumjobesebuli sanitaruli kvanZebis gamoyeneba;• bavSvis ganavlis gatana higienis pirobebis dacviT.• mosaxleobis ganawileba sasmeli wylis wyaros mixedviT mocemulia EN.1 cxrilSi da EN.1 diagramaze. sasmeli wylis gaumjobesebuli wyaroTi sargeblobs mosaxleoba, romelic iyenebs romelimes qvemoT CamoTvlil wyaroTagan: saxlSi, ezoSi an miwis nakveTze wyalsaqaCiT gadmotumbuli wyali, saerTo sargeblobis onkani/mili, milisebri Wa/ WaburRili, daculi Wa, daculi wyaro, wvimis koleqtori. boTlis wyali gaumjobesebul wyarod im SemTxvevaSi miiCneva, Tuki ojaxi gaumjobesebul wyaros sxva miznebisTvis, magaliTad, xelebis dasabanad an sakvebis mosamzadeblad iyenebs. saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 43 diagrama EN.1 Sinameurneobis wevrTa procentuli ganawileba sasmeli wylis wyaros mixedviT, saqarTvelo, 2005 daucveli Wa an wyaro 5% sxva gauumjobesebeli 1% daculi Wa an wyaro 19% milisebri Wa/WaburRili 2% saerTo sargeblobis onkani/mili 4% saxlSi, ezoSi an miwis nakveTze gadmotumbuli 69% mTlianobaSi, mosaxleobis 94.2% iyenebs gaumjobesebul wyaros sasmeli wylisTvis, qalaqSi maTi raodenoba 98.7%-s aRwevs, xolo sofelSi - 90%-s. im regionSic ki, sadac procentuli raodenoba yvelaze dabalia, gaumjobesebul wyals moixmars mosaxleobis 88.7% (qvemo qarTlSi). es cifri aseve maRali Rarib SinameurneobebSic - 89.3%. ZiriTadi maxasiaTeblebis mixedviT gansxvavebebi Zalze mcirea. sasmeli wylis wyaro mkveTrad cvalebadia regionebis mixedviT (ix. cxrili EN.1). TbilisSi mosaxleobis 96.7% moixmars im wyals, romelic mas sacxovrebel binaSi miewodeba, xolo guriasa da kaxeTSi, Sesabamisad, 11.5% da 15.1% moixmars gadmoqaCul wyals. raWa-leCxumisa da qvemo svaneTis da samcxe-javaxeTis mosaxleoba umetesad ezoSi/nakveTze Semoyvanil wyals iyenebs (Sesabamisad, 59.1% da 47.9%). guriaSi, zemo svaneTsa da Sida qarTlSi ki daculi Webi gamoiyeneba. qalaqebSi sasmeli wylis ZiriTadi wyaro saxlSi Semoyvanili wyalia (80%), xolo soflebSi -ezoebSi da miwis nakveTebSi Semoyvanili (35.4%). saxlSi Semoyvanili wylis gawmenda naCvenebia EN.2 cxrilSi. gamokiTxulebs dausves kiTxva imis Sesaxeb, Tu ra meTodebiT asufTaveben wyals, rom is ufro usafrTxo iyos dasalevad. saTanado damuSavebad miCneuli iqna wylis aduReba, qlorisa da maTeTreblis damateba, wylis filtris gamoyeneba da mzeze dezinfeqcia. cxrilSi mocemulia ojaxebis wevrTa procentuli maCveneblebi, romlebic iyeneben wylis gasufTavebis saTanado meTodebs. cal-calkea mocemuli yvela Sinameuneoba, is Sinameurneobebi, sadac gaumjobesebuli wylis wyaro gamoiyeneba, da isini, sadac ar gamoiyeneba. rogorc cxrili gviCvenebs (da es asaxavs im SinameurneobaTa gazrdil raodenobas, romlebic ukve iyeneben sasmeli wylis gaumjobesebul wyaros), im Sinameurneobebis umetesoba (94%), romlebic gaumjobesebul wyaros iyeneben, ar asufTavebs wyals, xolo darCenil 6%-Si umetesoba (4.6%) asufTavebs. im mosaxleobaSi ki, romelic ar moixmars gaumjobesebul wyaros sasmeli wylisTvis, wylis damuSavebis maCvenebeli ufro dabalia (2.8%). cxrili EN.3 gviCvenebs dros, romelic saWiroa wylis mosapoveblad, anu mosatanad, xolo cxrili EN.4 - im pirebs, romlebsac, Cveulebriv, moaqvT wyali. miaqcieT yuradReba, rom es monacemebi asaxavs mxolod erT gzas saxlidan wylis wyaromde da ukan. magram informacia imis Sesaxeb, Tu dReSi ramdenjer midis adamiani wylis mosatanad, ar mogvipovebia. cxrili EN.3 gviCvenebs, rom Sinameurneobebis 78.9%-s sasmeli wylis wyaro sacxovrebel adgilas aqvs. SinameurneobaTa 17.3%-s 30 wuTze naklebi sWirdeba wyaromde misasvlelad 44 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi da wylis mosatanad da mxolod 1%-s _ 1 saaTze meti. kaxeTis, Sida qarTlisa da qvemo qarTlis regionebSi wyali sacxovrebel adgilas Sinameurneobebis 60%-ze naklebs aqvs, xolo TbilisSi - TiTqmis yvelas. ufro metad savaraudoa, rom qalaqSi macxovrebel ojaxebs, ojaxebs, sadac ojaxis swavla-ganTlebis done maRalia, da, aseve, maRali social-ekonomikuri statusis mqone ojaxebs wyali sacxovrebel binaSi hqondeT. garda im Sinameurneobebisa, romelTac wyali sacxovrebel adgilas aqvT, saSualo dro sasmeli wylis mosatanad wylis wyarodan 16.3 wuTia. mcxeTa-mTianeTis regionSi es dro 39.3 wuTs aRwevs. cxrili EN.4 gviCvenebs, rom Sinameurneobebis umetesobaSi, Tu wylis wyaro ar aris sacxovrebel adgilas, wylis motana zrdasrul qals an mamakacs evaleba. rogorc wesi, es qalis movaleobaa (61.8%), xolo mamakacebs wyali SemTxvevaTa 35.7%-Si moaqvT. adamianebis eqskrementebis saTanadod gatanisa da piradi higienis dacvis SeuZlebloba iwvevs rig daavadebebs, maT Soris diareasa da poliomielits. gaumjobesebuli sakanalizacio kvanZebia Casarecxi tualeti an tualeti, romelic mierTebulia sakanalizacio milTan da masSi SesaZlebelia wylis Casxma, septikuri avzi an fexsadgili, miwaSi amoTxrili gaumjobesebuli ormo, romelic niavdeba, miwaSi amoTxrili ormo, romelzec ficrebis an qvis filebi aris dagebuli, da makompostirebeli tualeti. msgavsad 1999 wlis mravalindikatoruli klasteruli kvlevis Sedegebisa (99.5%), saqarTvelos mosaxleobis Zalze didi nawili (96.8%) cxovrobs im SinameurneobebSi, sadac gaumjobesebul sanitarul kvanZebs iyeneben (ix. cxrili EN.5) ZiriTadi maxasiaTeblebis mixedviT mxolod mciredi gansxvavebebi SeiniSneba. raWa-leCxumisa da qvemo svaneTis mosaxleoba odnav naklebad iyenebs gaumjobesebul sanitarul kvanZebs (92%). soflad macxovrebeli mosaxleoba umetesad iseT fexsadgilebs moixmars, romelzec ficrebi an qvis filebia dagebuli (81.2%). amis sapirispirod, qalaqebSi umetesad iyeneben Casarecx tualets, romelic mierTebulia sakanalizacio sistemasTan (80.4%). Casarecx tualetebsa da miwaSi amoTxril fexsadgilebs ufro metad vxvdebiT leCxumsa da qvemo svaneTSi (19.2%), guriaSi da kaxeTSi ki Cveulebrivia miwaSi gaTxrili fexsadgili, romelzec xe an qvis filebia dagebuli (Sesabamisad, 85% da 80.2%). arsebobs Zlieri da pozitiuri korelacia Sinameurneobis simdidris indeqsis kvintilsa da sakanilazio sistemis gamoyenebas Soris, xolo simdidris indeqsis kvintilsa da miwaSi gaTxrili fexsadgilis gamoyenebas Soris negatiuri korelacia aRiniSneba. bavSvis ganavlis sanitaruli normebiT gatana niSnavs bavSvis mier tualetis gamoyenebas an misi ganavlis tualetSi an fexsadgilSi Carecxvas. monacemebi or wlamde asakis bavSvebis ganavlis gatanis Sesaxeb mocemulia EN.6 cxrilSi. sul am asakis bavSvTa 56.3%- is ganavali gaaqvT sanitaruli normebis dacviT. kvlevis CatarebisTvis mTeli bavSvebis naxevarze metis bolo ganavali tualetSi an fexsadgilSi iyo Carecxili (54.6%). 10.3% SemTxvevaSi ganavali Caagdes/Carecxes sakanalizacio arxSi an ormoSi, xolo 12.3%- ma ganavali nagavSi gadaagdo. bavSvis ganavlis sanitaruli normebis dacviT gatanis procentuli maCvenebeli odnav maRalia urbanul raionebSi, sadac is 61.7%-s aRwevs, sofelTan SedarebiT (50.3%). regionebs Soris yvelaze dabali maCvenebeli samcxe- javaxeTSi dafiqsirda. gaumjobesebuli sasmeli wylis momxmarebeli da bavSvis ganavlis sanitaruli normebiT gamtani Sinameurneobebis wevrTa procentuli maCveneblebi mocemulia EN.7 cxrilSi. saerTod, sufTa sasmeli wylis moxmarebisa da, amave dros, bavSvis ganavlis sanitaruli normebiT gatanis done saqarTveloSi Zalze maRalia (91.9%). arsebobs gansxvavebebi ZiriTadi maxasiaTeblebis mixedviT. magaliTad, soflad macxovrebeli da SedarebiT dabali social-ekonomikuri statusis mqone ojaxebisa da im ojaxebis mier, sadac ojaxis ufrosis swavla-ganTlebis done dabalia, sufTa sasmeli wylis moxmarebisa da amave dros, bavSvis ganavlis sanitaruli normebiT gatanis procentuli maCveneblebi odnav dabalia. saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 45 VIII. reproduqciuli janmrTeloba Casaxvis sawinaaRmdego meTodebi qalebisa da bavSvebis janmrTelobis uzrunvelyofisTvis ojaxis saTanado dagegmva mniSvnelovani faqtoria. es: 1) Tavidan acilebs qals naadrev an, piriqiT, vadagadacilebul orsulobas; 2) zrdis periods mSobiarobebs Soris; da 3) SesaZleblobas iZleva, gakontroldes bavSvebis raodenoba. dokumentSi `msoflio bavSvebisaTvis~ dasaxulia mizani, wyvilebisTvis iolad mosapovebeli gaxdes informacia naadrevi, gviani da mravaljeradi orsulobis Sesaxeb da mcire droiT daSorebuli orsulobebis Tavidan acilebis SesaZleblobaTa Sesaxeb, aseve wyvilebs gaewioT sxvadasxva saxis momsaxureba. daqorwinebul an sxvagvari kavSiris mqone qalTa 31.5%-ma miuTiTa Casaxvis sawinaaRmdego meTodebis gamoyenebaze (ix. cxrili RH.1)11. yvelaze xSiria saSvilosnosSiga saSualebebis gamoyeneba, riTac gaTxovili qarTveli qalebis 8.2% sargeblobs. meore gavrcelebuli formaa perioduli TavSekaveba seqsualuri kavSirisgan, razec gaTxovil qalTa 6.7% miuTiTebs, xolo kondomis gamoyenebas 5.9% aRniSnavs. gamokiTxul qalTa 5%-ze naklebi kontracefciis sxva saxis saSualebebs iyenebs. sul gaTxovil qalTa 11.8% tradiciul meTodebs mimarTavs orsulobis Tavidan asacileblad, xolo Tanamedrove saSualebebs TiTqmis 20% iyenebs. Casaxvis sawinaaRmdego saSualebebis gamoyenebis yvelaze maRali done - 38% - TbilisSi dafiqsirda, xolo yvelaze dabali - qvemo qarTlSi (21.4%). kontracefcias mimarTavs qalaqSi macxovrebel gaTxovil qalTa 35% da soflad macxovrebel qalTa 28%. mozardebi gacilebiT naklebad iyeneben kontracefciis saSualebebs. kontracefciis saSualebebs gaTxovili an partniorTan mcxovrebi axalgazrda, 15-19 wlis qalebis mxolod 17.1 iyenebs, 20-24 wlamde asakis qalebis 34.6% da 25-29 wlis qalebis 39.8%. Casaxvis sawinaaRmdego saSualebebis gamoyenebis piki dgeba 30 wlidan 34 wlamde asakis qalebSi, Semdeg ki isev klebulobs. qalebis ganaTlebis done mWidro kavSirSia Casaxvis sawinaaRmdego saSualebebis gamoyenebis donesTan. Casaxvis sawinaaRmdego erT-erT meTods mainc iyenebs dawyebiTi ganaTlebis mqone qalebis 15%, saSualo ganaTlebis mqone 26.4% da umaRlesi ganaTlebis mqone 39%. analogiurad, yvelaze Rarib SinameurneobebSi mcxovreb qalebs Soris am meTodebis gamoyeneba 24.3%-ia, xolo yvelaze SeZlebul qalebSi es maCvenebeli 38.8%-s aRwevs. sainteresoa is faqti, rom kontracefciis saSualebebis gamoyenebis done sagrZnoblad dabalia im ojaxebSi, sadac ojaxis ufrosi erovnebiT azerbaijanelia. antenataluri meTvalyureoba antenatalur periodSi mniSvnelovani SesaZleblobebi arsebobs orsul qalebze meTvalyureobisTvis da sxvadasxva saxis CarevisaTvis, rac qalebisa da maTi axalSobilebis janmrTelobisTvis SeiZleba Zalze mniSvnelovani aRmoCndes. ukeTesma codnam imis Sesaxeb, Tu rogor izrdeba da viTardeba nayofi da ra kavSirebi arsebobs nayofsa da dedis janmrTelobas Soris, yuradReba gaamaxvila antenatalur meTvalyureobaze, rac SesaZleblobas iZleva, aqtiurad CaverToT orive maTganis - 11 es sagrZnobi dacemaa Tu SevadarebT 1999 wels Catarebuli mravalindikatoruli klasteruli kvlevis Sedegebs (40.5%). Sesabamisi monacemebi 2005 wlis GERHS-Si 47.3%-ia. rogorc es warmodgenilia danarT C-Si, 2005 wels Catarebuli mravalindikatoruli klasteruli kvlevis Sedegebis sandoobis zRvari meryeobs 29.8 da 33.3 procents Soris. am Sedegebis axsnisTvis saWiroa kidev erTi analizis Catareba, vinaidan Seusabamobaa wina mravalindikatoruli klasterul kvlevasa da gare wyaroebTan. 46 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi dedisa da axalSobilis _ janmrTelobis mdgomareobis gaumjobesebaSi. magaliTad, Tu am periods gamoviyenebT imisaTvis, rom orsul qalebsa da maT ojaxebs mivawodoT informacia safrTxis niSnebisa da simptomebis, aseve mSobiarobis procesTan dakavSirebuli riskebis Sesaxeb, aman SeiZleba moamzados qalebi da maTi ojaxebi im azrisTvis, rom qali aucileblad kvalificiurma samkurnalo personalma unda amSobiaros. antenatalur periodSi SesaZlebelia, agreTve, qalebs mivawodoT informacia mSobiarobebs Soris periodze, rasac, ukve aRiarebulia, rom gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs axalSobilis sicocxlis SenarCunebisTvis. orsulobis periodSi tetanusze acra SeiZleba gadamwyveti aRmoCndes dedisa da axalSobilis sicocxlis gadarCenisTvis. aseTive mniSvneloba aqvs anemiisa da sqesobrivi gziT gadamdebi daavadebebis mkurnalobas am periodSi. es sagrZnoblad uwyobs xels nayofis ganviTarebas da dedis janmrTelobas. orsuli qalis kvebis sworad warmarTva da misi dacva infecqiuri daavadebebisgan (mag. malaria da sqesobrivi gziT gadamdebi daavadebebi) winapirobaa iseTi uaryofiTi Sedegebis Tavidan asacileblad, rogoricaa wonanakluli axalSobilis dabadeba. am bolo dros ki kidev ufro kargad gamoCnda antenataluri meTvalyureobis potenciali adamianis imunodeficitis virusis prevenciisa da mkurnalobis saqmeSi, gansakuTrebiT, roca saqme am virusis dedisgan bavSvisTvis gadadebas exeba. amis gamo mniSvnelovnad gaizarda interesi antenataluri momsaxurebisadmi da sul ufro meti adamiani cdilobs mis gamoyenebas. antenataluri meTvalyureobis sxvadasxva modelebis efeqtianobis ganxilvis safuZvelze janmrTelobis msoflio organizacia rekomendacias iZleva, rom qalma, sul mcire, oTxi antenataluri konsultacia gaiaros. janmrTelobis msoflio organizaciis mier SemuSavebuli saxelmZRvanelo miTiTebebi detalurad exeba antenataluri vizitebis Sinaarss. qvemoT gTavazobT ramdenime miTiTebas: arteriuli wnevis gazomva;• Sardis analizi - baqteriuria da proteinuria; • sisxlis analizi sifilisisa da mwvave anemiis dasadgenad;• wonis/simaRlis gazomva (survilis mixedviT).• antenatalur konsultacias eqimTan, eqTanTan Tu bebiaqalTan qalebis 96.3% gadis sul mcire erTxel mainc orsulobis periodSi. aseTive maRali Sedegebi aRiniSneboda 1999 wlis mravalindikatorul klasterul kvlevaSi (95.3%). qalebis mcire raodenobas (2.6%) ar miuRia aranairi antenataluri meTvalyureoba. yvelaze dabali maCvenebeli samcxe-javaxeTSi iyo (88.5%). gansxvavebebi ZiriTadi maxasiaTeblebis mixedviT Zalze mcirea. monacemebi im personalis tipebis Sesaxeb, romelic 15-49 wlis asakis orsul qalebze antenatalur meTvalyureobas axorcielebda kvlevis Catarebamde ori wlis ganmavlobaSi, RH.2 cxrilSia mocemuli. 15-49 wlis asakis im qalebis didma umravlesobam, vinc kvlevis Catarebamde ori wlis ganmavlobaSi imSobiara, mkurnaloba da konsultaciebi gaiara eqimTan (94.8%). eqimis mxridan antenatalur meTvalyureobis yvelaze dabali maCvenebeli miviReT im SinameurneobebSi, romelTa ufrosebi erovnebiT azerbaijanlebi arian (79.1%). amave dros, dadebiTi korelacia aRiniSna simdidris indeqsis kvintilsa da eqimis mier gaweul antenatalur momsaxurebas Soris. cxrili RH.3. gviCvenebs orsuli qalebis mier miRebuli momsaxurebis tipebs. TiTqmis yvela qalma erTxel an ramdenjerme gaiara antenataluri konsultacia orsulobis dros (97.4%). miuxedavad imisa, rom es maCvenebeli qalebis ganaTlebis donisa da maTi socialur-ekonomikuri statusis zrdasTan erTad 100%-s aRwevs, mniSvnelovani gansxvavebebi ZiriTadi maxasiaTeblebis mixedviT mainc ar aRiniSna. eqimTan vizitisas TiTqmis yvela qalma gaikeTa sisxlis (95.4%) da Sardis analizi (95.6%), gaizoma wneva (94.7%) da aiwona (94.7%). albaToba imisa, rom qalebi am saxis momsaxurebas miiReben, izrdeba maTi ganaTlebis donis mixedviT da maSin, roca ojaxis ufrosi qarTvelia. saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 47 saqarTveloSi Catarebuli mravalindikatoruli klasteruli kvleva rkinis naklebobiT gamowveuli anemiis dasadgenad qali respondentebis hemoglobinis monacemebs Seicavda. amas garda, im qalebs, romlebsac rkinis Semcveloba Seumowmes, damatebiTi SekiTxvac dausves imis Sesaxeb, eweodnen Tu ara Tambaqos, vinaidan Tambaqo SeiZleba anemiis doneze moqmedebdes. hemoglobini unda gaezomaT gamokiTxuli qalebis erTi mesamedisTvis. amisTvis SeirCa yvela qali yovel mesame ojaxSi yvela klasteridan.12 cxrili RH.4. gviCvenebs kvlevis Sedegebs qalebSi anemiis gavrcelebasTan dakavSirebiT. qalebis erT meoTxedze mets anemia aRmoaCnda, miuxedavad am daavadebis statusisa (27.7%). maTgan 22.7%-s zomieri anemia daudginda da mxolod 5%-s zomieridan mwvave statusi aReniSna. anemiis yvelaze dabali done mcxeTa-mTianeTSi dafiqsirda (13.9%), xolo yvelaze maRali _ raWa-leCxumsa da qvemo svaneTSi (32.6%). axalgazrda da uSvilo qalebSi anemiis SemTxvevebi naklebi iyo. imisTvis, rom garkveuliyo, Tu rogor moqmedebs Tambaqo anemiis doneze, saqarTveloSi 2005 wlis mravalindikatoruli klasteruli kvlevis interviurebs misces miTiTeba, ekiTxaT hemoglobinis analizisTvis SerCeuli qalebisTvis, eweodnen Tu ara isini Tambaqos, ra raodenobiT, da a.S. Tumca, unda aRiniSnos, rom mwevelis statusis mixedviT mniSvnelovani cvlilebebi ar migviRia. anemiis donis sworad SefasebisTvis, Cveulebriv, hemoglobinis Semcvelobis dones asworeben zRvis donidan sacxovrebeli adgilis simaRlis mixedviT. es ki moiTxovs 2005 wlis mravalindikatoruli klasteruli kvlevisTvis SerCeuli yoveli klasteris monacemebs simaRlis mixedviT. magram vinaidan savale samuSaos dasrulebis Semdeg klasterebis adgilmdebareobaTa saxelwodebebis zusti sia ar arsebobda, ver moxerxda klasterebis saTanadod identificireba da TiToeuli klasterisaTvis simaRlis dadgena. Sedegad, ver moxerxda anemiasTan dakavSirebiT warmodgenili monacemebis koreqtireba simaRleebis doneebis mixedviT da, aqedan gamomdinare, realuri cifrebi albaT ufro maRalia. daxmareba mSobiarobis dros dedebis sikvdilianobis SemTxvevebis sami meoTxedi mSobiarobis da loginobis dros xdeba. melogine qalis janmrTelobis da sicocxlis uzrunvelsayofad yvelaze mniSvnelovania mSobiarobis dros meanis kvalifikaciis profesionali medicinis muSakis momsaxureba da transportis misawvdomoba orsuli qalis gadasayvanad samSobiaro saxlSi, Tuki mas saswrafo samedicino Careva dasWirdeba. dokumentSi `msoflio bavSvebisaTvis~ dasaxulia mizani - mSobiare qalebisTvis xelmisawvdomi gaxados profesionali meanebis swrafi da iafi momsaxureba. indikatorebia: profesionali meanis daxmarebiT gaCenili bavSvebis raodenoba da samedicino dawesebulebebSi miRebul mSobiarobaTa raodenoba. profesionali meanis indikatori gamoyenebulia agreTve imis gasakontroleblad, Tu rogor sruldeba aTaswleulis ganviTarebis erT-erTi mizani, kerZod, 1990-2015 wlebSi dedebis sikvdilianobis sami meoTxediT Semcireba. profesionali meanis TandaswrebiT miRebuli mSobiarobebis wilis dasadgenad mravalindikatorul klasterul kvlevaSi Setanili iqna kiTxvebis mTeli wyeba. profesionali meanis cneba moicavs eqims, eqTans, means am bebiaqals. 12 samwuxarod, SinameurneobisTvis gankuTvnil kiTxvarSi ar iyo is cvladi an kodi, rac mogvcemda in- formacias imis Sesaxeb, SerCeuli iyo Tu ara Sinameurneoba hemoglobinis analizis gasakeTeblad. Se- degad, sworad ver Sefasda anemiaze mopovebuli monacemebis sisrule da verc Sewonvis sqema iqna kore- qtirebuli pasuxebis ararsebobaze. magram, sisrulis Sefasebis miaxloebiTi meTodis gamoyenebiT, da Tu davuSvebT, rom SeirCa sami Sinameurneobidan erTi, pasuxebis done anemiis analizze, rogorc Cans, daaxloebiT 80% unda iyos. 48 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi mravalindikatoruli klasteruli kvlevis Catarebamde erTi wlis ganmavlobaSi TiTqmis yvela melogine qali (98.3%) amSobiara profesionalma medpersonalma (ix. cxrili RH.5.) es cifri 1999 wels Catarebuli kvlevis Sedegadac ukve maRali iyo (96.4%). kvlevis Catarebamde erTi wlis ganmavlobaSi melogineTa didi umravlesoba (93.8%) amSobiara profesionalma eqimma, xolo mSobiarobis 4.5% miRebuli iqna meanebisa Tu bebiaqalebis daxmarebiT. mTlianobaSi, melogineebis 95.5%-ma samedicino dawesebulebaSi imSobiara. imis Sedegad, rom qalebis umravlesoba profesionalma medpersonalma samedicino dawesebulebaSi amSobiara, gansxvavebebi ZiriTadi maxasiaTeblebis mixedviT Zalze umniSvneloa. saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 49 IX. bavSvis ganviTareba aRiarebulia, rom bavSvis sicocxlis pirveli 3-4 wlis ganmavlobaSi tvinis swrafi ganviTareba mimdinareobs. am periodSi bavSvis ganviTarebisTvis yvelaze mTavaria, Tu rogor, anu ra xarisxiT, zrunaven masze ojaxSi. am konteqstSi bavSvze zrunvis xarisxis mniSvnelovani indikatorebia ufrosebis urTierToba bavSvebTan, saxlSi sabavSvo wignebis arseboba da pirobebi ojaxSi. dokumentSi `msoflio bavSvebisaTvis~ dasaxulia mizani, rom `bavSvebi fizikurad janmrTeli da gonebrivad sxartebi iyvnen, emociurad Tavs daculad grZnobdnen, socialurad kompetenturebi iyvnen da mzad iyvnen swavlisTvis.~ kvlevaSi Seikriba informacia im saqmianobebze, romlebic xels uwyobs adreul asakSi swavlas. es moicavs ufrosebis iseT urTierTobas bavSvebTan, rogoricaa, magaliTad, erTad kiTxva an suraTebiani wignis daTvaliereba, bavSvisTvis saintereso ambebis moyola, simRera, bavSvis gayvana saseirnod an masTan erTad TamaSi, sagenbis dasaxeleba, daTvla an xatva. kvlevis Catarebamde sami dRis ganmavlobaSi xuT wlamde bavSvebis 84%-s ufrosebTan erTad hqonda dro gatarebuli. aRiniSna oTxze meti saqmianoba, romlebic xels uwyobs swavlas da skolisTvis mzaobas (cxrili CD.1). saSualo raodenoba im saqmianobebisa, romlebsac ufrosebi bavSvebTan erTad asruleben, xuTi iyo. cxrili gviCvenebs, agreTve, mamis CarTulobas bavSvebTan urTierTobaSi da erT an erTze met saqmianobaSi (bavSvebis 56.3%). bavSvebis daaxloebiT 7% SinameurneobebSi umamod cxovrobda. bavSvebTan urTierTobis TvalsazrisiT gansxvavebebi sqesis mixedviT ar aRiniSna, Tumca im mamebis procentuli maCvenebeli, romlebic biWunebTan urTierToben (58.6) odnav ufro maRalia, vidre im mamebisa, romlebic gogonebTan erTad atareben dros (53.5%). im ufrosebis raodenoba, romlebic urTierToben bavSvebTan da CarTulni arian iseT saqmianobaSi, rac xels uwyobs bavSvebis swavlas da momzadebas skolisTvis, qalaqSi ufro metia (86.5%), vidre sofelSi (81.4%). yvelaze maRali maCvenebeli dafiqsirda raWa-leCxumsa da qvemo svaneTSi (95.5%), xolo yvelaze dabali samcxe-javaxeTSi (77.1%). aRiniSna gansxvavebebi erovnebis mixedviT, magaliTad, SinameurneobebSi, sadac ojaxis ufrosi azerbaijanelia, ufrosebis CarTuloba 66.7%-s Seadgens, xolo sadac ojaxis ufrosi qarTvelia _ 86.6%-s. TiTqmis igive suraTi gvaqvs mamis bavSvTan urTierTobis da CarTulobis kuTxiT. adreul asakSi saxlSi wignebis arseboba bavSvs kiTxvis interess uRviZebs, aseve aCvenebs, rom sxva adamianebic kiTxuloben, magaliTad, kiTxuloben da skolis gakveTilebs amzadeben misi ufrosi da an Zma. Zalze mniSvnelovania, rom ojaxSi wignebi iyos. es did gavlenas axdens gonebrivi ganviTarebis koeficientze da imaze, Tu rogor iswavlis bavSvi skolaSi momavalSi. saqarTveloSi bavSvebis 83.2% cxovrobs iseT ojaxebSi, sadac, sul mcire, sami arasabavSvo wigni aqvT (ix. cxrili CD.2.). meores mxriv, 0-59 Tvis bavSvebis 72.1%-s aqvs sabavSvo wignebi. saSualo raodenoba arasabavSvo da sabavSvo wignebisa Seadgens 10-s. sqesis mixedviT gansxvavebebi ar aRiniSneba, magram qalaqSi mcxovrebi bavSvebisTvis ufrosebisTvis gankuTvnili da sabavSvo wignebic ufro xelmisawvdomia, vidre im bavSvebisTvis, vinc soflad cxovrobs. qalaqSi mcxovrebi xuT wlamde asakis bavSvebis 90%-ze mets ojaxSi samze meti wigni aqvs, sofelSi ki es maCvenebeli 75.7%-ia. xuT wlamde asakis bavSvebis wili, romlebsac saxlSi 3 an 3-ze meti sabavSvo wigni aqvs, qalaqSi 84.3% aRwevs, xolo sofelSi _ 59.7%-s. sabavSvo wignebis arseboba ojaxSi pozitiur 50 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi korelaciaSia bavSvis asakTan. 0-59 Tvis bavSvebis ojaxebis 67.2%-Si 3 an 3-ze meti sabavSvo wignia; es maCvenebeli 75%-s aRwevs 0-23 Tvis bavSvebis ojaxebisTvis. cxrili CD.2. gviCvenebs saTamaSoebis raodenobas. 0-59 Tvis bavSvebis 12.7%-s aqvs 3 an 3-ze meti saTamaSo, xolo 5.8%-s, dedebis / momvlelebis TqmiT, arc erTi saTamaSo ara aqvs (cxrili CD.2). mravalindikatoruli klasteruli kvlevis mixedviT saTamaSos cneba moicavs ojaxis sayofacxovrebo sagnebs, saxlSi gakeTebul saTamaSos, maRaziaSi nayid saTamaSos da saxlis gareT napovn sxvadasxva sagansa da masalas. bavSvebis TiTqmis 86% maRaziaSi nayidi saTamaSoebiT TamaSobs, xolo procentuli maCveneblebi sxva saxis saTamaSoebisTvis 25-ze naklebia. biWunebis da gogonebis daaxloebiT erTnair raodenobas aqvs 3 an 3-ze meti saTamaSo. am mxriv gansxvavebebi TiTqmis ar aris qalaqsa da sofelSi macxovrebeli bavSvebisTvis, magram aRiniSna gansxvavebebi regionebis, ojaxis ufrosis eTnikuri warmomavlobis da, rogorc mosalodneli iyo, bavSvis asakis mixedviT. cnobilia, rom bavSvebis marto datoveba saxlSi an Tundac maTze ufros bavSvebTan erTad zrdis ubeduri SemTxvevebis safrTxes. mravalindikatoruli klasteruli kvlevis farglebSi ori kiTxva daisva imis dasadgenad, datovebuli hyavdaT Tu ara 0-59 Tvis asakis bavSvebi saxlSi marto kvlevis Catarebamde erTi kviris ganmavlobaSi da datovebuli hyavdaT Tu ara isini 10 wlamde asakis bavSvebTan erTad. cxrili CD.3. gviCvenebs, rom 0-59 Tvis bavSvebis 7.7% sxva bavSvebis imedze iyo datovebuli saxlSi, xolo 2.8%-s marto tovebdnen kvlevis Catarebamde erTi kviris ganmavlobaSi. bavSvze zrunvis am ori indikatoris gaerTianebiT gamoTvlili iqna, rom kvlevis Catarebamde erTi kviris ganmavlobaSi bavSvebis 7.9% saxlSi saTanado meTvalyureobis gareSe iyo datovebuli. bavSvebis sqesis mixedviT gansxvavebebi ar aRiniSna. 24-59 Tvis bavSvebis adekvaturi meTvalyureobis gareSe datovebis SemTxvevebi ufro xSiri aRmoCnda (9.5%), vidre 0-23 Tvis asakis bavSvebisa (5.3%). qalaqSi macxovrebeli bavSvebis wili, romlebic adekvaturi meTvalyureobis gareSe rCebodnen, 9.2%-s Seadgens, xolo sofelSi _ 6.6%-s. araadekvaturi meTvalyureobis yvelaze maRali maCvenebeli Sida qarTlSi dafiqsirda (12.1%), xolo yvelaze dabali - kaxeTSi (2.9%). saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 51 X. ganaTleba bavSvebis siaruli skolamdel dawesebulebebSi da maTi mzaoba skolisaTvis skolamdel saganmanaTleblo dawesebulebaSi siaruli an bavSvis CarTva nebismier organizebul saswavlo an bavSvis saganmanaTleblo programaSi mniSvnelovania imisaTvis, rom bavSvi skolaSi wasasvlelad mzad iyos. dokumentSi `msoflio bavSvebisaTvis~ dasaxuli erT-erTi mizania, xeli Seewyos bavSvis swavla-ganaTlebas adreul asakSi. saqarTveloSi 36-59 Tvis asakis bavSvebis naxevarze naklebi (43.2%) dadis skolamdel dawesebulebaSi (ix. cxrili ED.1.). gansxvavebebi sacxovrebeli adgilis mdebareobis (qalaqi-sofeli) da regionuli maxasiaTeblebis mixedviT mniSvnelovania: qalaqad macxovrebeli bavSvebis 64% da sofleli bavSvebis mxolod 24.4% dadis skolamdel saganmanaTleblo dawesebulebebSi. 36-59 Tvis asakis bavSvebs Soris yvelaze metad Tbiliseli bavSvebi dadian skolamdel dawesebulebebSi (72.6%). sqesobrivi gansxvaveba TiTqmis ar gvxvdeba, magram is mniSvnelovania dedis ganaTlebisa da misi socialur- ekonomikuri statusis mixedviT. skolamdel dawesebulebaSi mosiarule 36-59 Tvis bavSvebis wili 60.6%-s aRwevs, Tu dedas umaRlesi ganaTleba aqvs miRebuli. skolamdel dawesebulebebSi mdidar ojaxebSi mcxovrebi bavSvebis or mesamedze meti dadis, maSin, roca Raribi ojaxis bavSvebisTvis es maCvenebeli 17.4%-mde ecema. 48-59 Tvis bavSvebis raodenoba, romlebic skolamdel dawesebulebebSi dadian, ufro maRalia, vidre 48-59 Tvis asakis bavSvebisa (Sesabamisad, 47.2 da 39.1 procenti). cxrili aseve gviCvenebs dawyebiTi skolis im pirvelklasel moswavleTa raodenobas, vinc gasuli wlis ganmavlobaSi skolamdel dawesebulebaSi dadioda (cxrili ED.1). es mniSvnelovani indikatoria skolisTvis mzaobis dasadgenad. sul gasul wels 6-7 wlis pirvelklaselebis 60.4% dadioda skolamdel dawesebulebebSi. biWunebisa da gogonebisTvis erTnairi maCveneblebi gvaqvs, magram suraTi icvleba soflis-qalaqis mixedviT: maSin, roca gasul wels qalaqeli bavSvebis TiTqmis sami meoTxedi (72.3%) dadioda skolamdel dawesebulebebSi, sofleli bavSvebis maCvenebeli sakmaod dabalia da 49.6%-s Seadgens. gansxavebebi didia agreTve regionebis mixedviT da socialur- ekonomikuri statusic pozitiur korelaciaSia skolisaTvis mzaobasTan _ yvelaze Rarib ojaxebSi indikatori 44%-s aRwevs, xolo yvelaze mdidar ojaxebSi macxovrebeli bavSvebisTvis is 82.2%-ia. dawyebiT da saSualo skolebSi bavSvebis siaruli dokumentebSi `aTaswleulis gamowvevis miznebi~ da `msoflio bavSvebisaTvis~ dasaxuli erT-erTi yvelaze mniSvnelovani mizania, msoflios yvela bavSvisTvis xelmisawvdomi gaxdes sabaziso ganaTleba da dawyebiTi ganaTleba. ganaTleba umniSvnelovanesi winapirobaa siRaribesTan brZolisTvis, qalebis mamakacebis Tanaswori uflebebiT aRWurvisTvis, bavSvebis dacvisTvis sicocxlisTvis saSiSi da eqspluataciuri Sromisa da seqsualuri eqspluataciisgan. ganaTleba xels uwyobs adamianis uflebebis ganxorcielebas da demokratiuli principebis damkvidrebas, garemos dacvas da mosaxleobis zrdis kontrols. indikatorebi dawyebiT da saSualo skolebSi siarulisTvis: dawyebiT saganmanaTleblo dawesebulebebSi miRebuli bavSvebis sufTa • raodenoba; dawyebiT skolebSi moswavleTa sufTa daswreba;• 52 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi saSualo skolebSi moswavleTa sufTa daswreba;• dawyebiT skolebSi saSualo skolis asakis bavSvebis daswrebis wili;• qalisa da mamakacis mier ganTlebis miRebis Tanafardoba (anu genderuli • Tanasworobis indeqsi); klasidan klasSi gadasvlis indikatorebi: mexuTe klasamde misvla;• saSualo skolaSi gadasvlis wili;• dawyebiTi skolis damTavrebis sufTa wili.• saqarTveloSi dawyebiTi skolis asakis bavSvebis (6 da 7 weli)13 82.3% dadis dawyebiTi skolis pirvel (da meore) klasSi14 (ix. cxrili ED.2). 7 wlis asakis pirvelklaselTa wili sakmaod maRalia, is 92.6%-s aRwevs, xolo 6 wlis moswavleebis raodenoba 72.7%-ia. es imis mimaniSnebelia, rom yvela bavSvi ver axerxebs skolaSi droulad wasvlas. pirvelklaseli moswavle gogonebis raodenoba ufro maRalia, vidre biWebisa (Sesabamisad, 85.2% da 79.5%). gansxvavebebi aRiniSna regionebis da qalaqSi-sofelSi cxovrebis mixedviTac. magaliTad, imereTSi indikatoris sidide ecema 72.1%-mde, maSin, roca bevri sxva regionisTvis is daaxloebiT 90%-ia. bavSvebis Caricxva dawyebiT skolaSi ufro droulad xdeba qalaqebSi (86.1%), vidre soflebSi (78.6%). aRiniSneba pozitiuri korelacia dedis ganaTlebasTan; pirvel klasSi dadioda 6-7 wlis im bavSvebis 90 procenti, vis dedasac umaRlesi ganaTleba aqvs. mdidar SinameurneobebSi es raodenoba 93 procentia, xolo yvelaze RaribebSi — 75 procenti. aRsaniSnavia is garemoebac, rom Tu Sinameurneobis ufrosi erovnebiT azerbaijanelia, es cifri 64.4 procentamde klebulobs. cxrili ED.3 gviCvenebs dawyebiTi saskolo asakis bavSvebis xvedriT wils, romelic dadis dawyebiT an saSualo skolaSi. dawyebiTi saskolo asakis bavSvebis umetesoba dadis skolaSi (94.6%), magram mainc arseboben bavSvebi, vinc skolaSi ar dadis (5.4%), Tumca unda dadiodes. Cveulebriv, mniSvnelovani gansxvavebebi gogonebsa da biWebs Soris ar aris dawyebiT skolaSi siarulis mixedviT. daswrebis yvelaze dabali sufTa maCvenebeli aRiniSna kaxeTSi mcxovreb bavSvebs Soris (89.9%) da im SinameurneobebSi, romelTa ufrosi azerbaijanelia (86.9%). saSualo skolaSi daswrebis sufTa maCveneblebi mocemulia ED.4 cxrilSi. saerTo sufTa daswreba saSualo skolaSi Seadgens 88.3%-s, xolo maTi raodenoba, visac asakiT uwevs saSualo skolaSi siaruli, magram ar dadis, gansxvavebiT im bavSvebisagan, vinc dawyebiT skolaSi ar dadis (5.4%), 11.7%-ia. savaraudoa, rom maTi garkveuli raodenoba dawyebiT skolaSi dadiodes (ix. qvemoT). dawyebiT skolaSi saSualo skolis asakis bavSvebis daswrebis sufTa wili mocemulia ED.5 cxrilSi. saSualo skolis asakis bavSvebis 7%-ze naklebi saSualo skolis magivrad dawyebiT skolaSi dadis. maSasadame, darCenili 5% saerTod ar dadis skolaSi. saSualo skolis asakis bavSvebis wili, romlebic dawyebiT skolaSi dadian, SedarebiT maRalia qvemo qarTlSi (11.6%), soflad (8.5%), Rarib ojaxebSi (10.9%) da ojaxebSi, romelTa ufrosi azerbaijanelia (14.2%). rogorc mosalodneli iyo, es maCvenebeli yvelaze maRalia 12 wlis asakis bavSvebs Soris, vinaidan isini skolaSi erTi wlis dagvianebiT wavidnen. 13 miuxedavad imisa, rom kvleva saswavlo wlis dawyebidan sul male daiwyo, im bavSvebis dadgena, rom- lebsac skolaSi wasvla uwevdaT, srulyofilad ver moxerxda, radgan xelT ar gvqonda bavSvebis da- badebis zusti TariRebi. amitom cxrilebi odnav Sesworda. samwuxarod, mravalindikatoruli klaster- uli kvleva-3-is SinameurneobebisTvis gankuTvnili kiTxvari ar Seicavda kiTxvebs bavSvis dabadebis Tveze. aq mocemulia mxolod sruli asaki. ase rom cxrilSi Seyvanili arian bavSvebi, romelTa asaki 7 da 6 welia gamokiTxvis Catarebis dRisTvis. 14 imave mizezebis gamo, romlebic zemoT aris axsnili, cxrilSi Seyvanili arian is bavSvebi, romlebic meore klasSi dadian. saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 53 im moswavleTa raodenoba, romlebic pirvel klasSi iwyeben swavlas da mexuTe klasamde aRweven, mocemulia ED.6 cxrilSi. TiTqmis yvela moswavle (99%), romelic pirveli klasidan iwyebs swavlas, midis mexuTemde. miaqcieT yuradReba imas, rom am moswavleTa Soris arian isinic, vinc klasSi rCeba da mainc aRwevs mexuTe klasamde. gansxvavebebi ZiriTadi maxasiaTeblebis mixedviT ar aRiniSneba. es ki imas niSnavs, rom, miuxedavad bavSvis warmomavlobisa Tu socialur-ekonomikuri statusisa, Tu is skolaSi Sedis, mexuTe klasamde mainc swavlobs. dawyebiTi skolis damTavrebisa da saSualo skolaSi gadasvlis sufTa maCveneblebi mocemulia ED.7 cxrilSi. kvlevis Catarebis droisaTvis dawyebiTi skolis kursdamTavrebulTa, anu 11 wlis asakis moswavleTa, mxolod 70.2% dadioda dawyebiTi skolis bolo klasSi.15 es sidide unda ganvasxvavoT dawyebiTi skolis damTavrebis mTliani wilisgan, romelic moicavs nebismieri asakis bavSvebs, romlebic dawyebiTi skolis bolo klasSi swavloben. kvlevis Catarebis droisaTvis TiTqmis yvela moswavle, romelmac warmatebiT daasrula dawyebiTi skolis bolo klasi (99.5%), swavlas ganagrZobda saSualo skolaSi. gansxvavebebi sxva maxasiaTeblebis mixedviT ar dafiqsirebula. ED.8 cxrilSi mocemulia dawyebiT da saSualo skolebSi moswavle gogonebisa da biWebis Tanafardoba. es maCvenebeli genderuli Tanasworobis indeqsis saxeliT aris cnobili. yuradReba miaqcieT imas, rom proporciebi miRebulia sufTa daswrebis wilidan da ara mTliani wilidan. bolo proporciebi genderuli Tanasworobis indeqsis mcdar aRweras iZleva, ZiriTadad imitom, rom umravles SemTxevaSi dawyebiTi skolis moswavleTa umravlesoba, romelic Tavis klaselze asakiT ufrosi iyo, biWebi iyvnen. cxrili gviCevenebs, rom dawyebiTi skolisTvis genderuli Tanasworoba 1.01-ia, rac imis maCvenebelia, rom gogonebisa da biWebis daswrebas Soris gansxvaveba TiTqmis ar arsebobs. dawyebiT skolaSi sufTa daswrebis wili sakmaod maRalia gogonebisTvisac (95%) da biWebisTvisac (94.3%), saSualo skolisTvis ki genderuli Tanasworobis indeqsi odnav qvemoT iwevs - 0.98, rac imaze miuTiTebs, rom gansxvaveba biWebis sasargeblod umniSvneloa. saSualo skolaSi daswrebis sufTa wili ecema 90%-ze qvemoT (is 87.5%- ia gogonebisTvis da 88.9% biWebisTvis). genderuli Tanasworobis indeqsis dabali maCveneblebi saSualo skolis sufTa daswrebisTvis, rac gogonebis nakleb wilze miuTiTebs, ufro gamokveTilia im SemTxvevebSi, roca bavSvi samcxe-javaxeTSi an mcxeTa- mTianeTSi cxovrobs, yvelaze Raribi ojaxidan aris, dedis ganaTlebis done dabalia da ojaxis ufrosi azerbaijanelia. wera-kiTxvis mcodne srulwlovanebi dokumentSi `msoflio bavSvebisaTvis~ dasaxuli erT-erTi mizania wera-kiTxvis gavrceleba zrdasrul mosaxleobas Soris. es `aTaswleulis ganviTarebis miznebis~ indikatoricaa, romelic qalebsac da mamakacebsac exeba. vinaidan mravalindikatorul klasterul kvlevaSi mxolod qalebi iqnen gamokiTxulni, Sedegebi eyrdnoba mxolod 15 wlidan 24 wlamde qalebis monacemebs. wera-kiTxvis codna Sefasda qalebis mier mokle nawyvetis wakiTxvis unaris da skolaSi daswrebis mixedviT. es monacemebi mocemulia ED.9 cxrilSi. saqarTveloSi wera-kiTxvis mcodne mosaxleobis raodenoba Zalze maRalia (99.3%) da mniSvnelovani gansxvavebebi ZiriTadi maxasiaTeblebis mixedviT ar arsebobs. 15 imis gamo, rom xelT ar gvqonda bavSvebis dabadebis zusti TariRebi (Tveebi), ver moxerxda yvela im bavSvis dadgena, romelsac dawyebiTi skolis bolo klasSi uwevs swavla. ase rom es cifri ufro daba- lia, vidre es mosalodneli iyo, radgan im bavSvebma, romlebic kvlevis Catarebis droisTvis 11 wlis iyvnen, axlaxans daiwyes saSualo skolaSi siaruli da/an ver mividnen bolo klasamde. 54 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi XI. bavSvis dacva dabadebis registracia bavSvis uflebaTa konvencia iTvaliswinebs, rom bavSvs ufleba aqvs, hqondes saxeli da moqalaqeoba da daculi iyos da SeinarCunos Tavisi individualoba. am uflebebis dacvis erT-erTi arsebiTi saSualebaa bavSvis registracia dabadebisTanave. dokumentSi `msoflio bavSvebisaTvis~ dasaxulia mizani _ Seiqmnas iseTi sistemebi, romlebic uzrunvelyofs bavSvebis registracias dabadebisTanave an dabadebidan umokles droSi da ganaxorcielebs maT uflebas. moipovon saxeli da moqalaqeoba sakuTari Sidasaxelmwifoebrivi kanonmdeblobisa da saerTaSoriso instrumentebis Sesabamisad. kvlevis indikatoria 5 wlamde asakis im bavSvebis procentuli raodenoba, romelTa dabadeba registrirebulia. saqarTveloSi xuT wlamde asakis bavSvebis 91.9% registrirebulia (cxrili CP.1.). sqesisa da asakis kategoriebis mixedviT dabadebis registraciaSi mniSvnelovani gansxvavebebi ar aRiniSneba. Sedegebi gviCvenebs, rom yvelaze naklebad qvemo qarTlSi macxovrebeli bavSvebis dabadebis registracia xdeba (78.1%). magram es SeiZleba imis brali iyos, rom dedebis mniSvnelovanma nawilma ubralod ar icis, daregistrirda Tu ara misi axalSobili. pozitiuri korelaciaa dedis ganaTlebis donesa da dabadebis registracias Soris. ZiriTadi mizezebi imisa, Tu ratom ar moxda dabadebis registracia: registraciisTvis saWiro Tanxebis uqonloba (23.3%), didi manZili saregistracio biuromde (14.8%) da imis arcodna, Tu sad xdeba bavSvis dabadebis registracia (10.6%) (cxrili mocemuli ar aris). bavSvis Sroma bavSvis uflebaTa konvenciis 32-e muxli iTvaliswinebs: `monawile saxelmwifoebi aRiareben bavSvis uflebas, daculi iyos ekonomikuri eqspluataciisa da nebismieri iseTi samuSaos Sesrulebisagan, romelic SeiZleba emuqrebodes mis janmrTelobas da xels uSlides mas ganaTlebis miRebaSi, an zians ayenebdes mis janmrTelobas, fizikur, gonebriv, sulier, moralur da socialur ganviTarebas~. dokumentSi `msoflio bavSvebisaTvis~ laparakia cxra strategiaze, romlebic unda SemuSavdes bavSvis Sromis aRmofxvris mizniT, xolo `aTaswleulis ganviTarebis miznebi~ mogviwodebs eqspluataciisgan bavSvebis dacvisken. mravalindikatorul klasterul kvlevaSi Sesulia kiTxvebis wyeba, romlebic exeba bavSvis Sromas, anu 5 wlidan 14 wlamde bavSvebs, romlebic SromiT saqmianobaSi monawileoben. miCneulia, rom bavSvi kvlevis Catarebis momentisaTvis monawileobs SromiT saqmianobaSi, Tu kvlevis Catarebamde erTi kviris ganmavlobaSi: 5-11 wlis bavSvi: romelic, sul mcire, erTi saaTiT mainc kviraSi erTxel CarTuli • iyo ekonomikur saqmianobaSi an kviraSi 28 saaTis ganmavlobaSi saxlis samuSaos asrulebda; 11-14 wlis bavSvi: romelic, sul mcire, 14 saaTis ganmavlobaSi CarTuli iyo • ekonomikur saqmianobaSi an kviraSi 28 saaTi saxlis samuSaos asrulebda. es gansazRvreba iZleva saSualebas, erTmaneTisgan ganvasxvavoT bavSvis Sroma da bavSvis muSaoba, raTa davadginoT Sromis is saxe, romelic aucileblad unda aRmoifxvras. aq moyvanili cifrebi minimaluri Sefasebaa bavSvis fizikuri Sromisa, radgan zogierTi bavSvebi SeiZleba CarTuli iyvnen sicocxlisTvis saSiS saqmianobaSi imaze naklebi droiT, rac zemoT mocemul kriteriumebSia gansazRvruli. cxrili CP.2 gviCvenebs bavSvTa Sromas saxeobebis mixedviT. procentuli maCveneblebi ar jamdeba, vinaidan saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 55 bavSvebi SeiZleba erTze meti saxeobis SromaSi iyvnen CarTulebi. 5 wlidan 14 wlamde asakis bavSvebis 18%-ze meti ZiriTadad aunazRaurebel SromaSi iyo CarTuli da muSaobda sakuTari ojaxisTvis. biWebi da soflad macxovrebeli bavSvebi odnav ufro metad arian CarTulni SromaSi, vidre gogonebi da qalaqSi macxovrebeli bavSvebi. aRiniSna gansxvavebebi regionebis mixedviT. magaliTad, samegrelosa da zemo svaneTSi - 12.8%, xolo guriaSi _ 26.1%. 1999 wlis mravalindikatoruli klasteruli kvlevis Sesabamisi maCvenebeli 30% iyo, rac fizikur SromaSi CarTuli bavSvebis raodenobis mniSvnelovan klebaze miuTiTebs. cxrili CP.3 gviCvenebs im moswavleebis raodenobas, romlebic klasificirebulni arian rogorc SromaSi Cabmuli moswavleebi. SromaSi Cabmuli moswavleebi arian bavSvebi, romlebic kvlevis Catarebis momentisaTvis dadiodnen skolaSi da amavdroulad SromiT saqmianobaSic iyvnen CarTulni. kerZod, 5-14 wlis bavSvebis, romlebic skolaSi dadian (92.1%), 18.9% amave dros bavSvis SromaSia Cabmuli. meores mxriv, mSromeli bavSvebis 18.4%-dan umetesoba skolaSic dadis (94.6%). bavSvebi da disciplina dokumenti `msoflio bavSvebisaTvis~ acxadebs, rom `bavSvebi daculebi unda iyvnen nebismieri saxis Zaladobisgan.~, xolo `aTaswleulis ganviTarebis deklaracia~ mouwodebs msoflios, daicvan bavSvebi eqspluataciisgan, Zaladobisa da Seuracxyofisgan. saqarTvelos mravalindikatoruli klasteruli kvlevis farglebSi 2-dan 14 wlamde asakis bavSvebis dedebs/mzrunvelebs dausves ramdenime kiTxva imis Sesaxeb, Tu disciplinis ra zomebs iyeneben isini maSin, roca bavSvebi cudad iqcevian. miaqcieT yuradReba, rom bavSvTa disciplinis modulisTvis savele muSaobis dros SemTxveviTi SerCevis meTodiT yoveli Sinameurneobidan 2-dan 14 wlamde asakis TiTo bavSvi SeirCa. kiTxvebis dasmisas bavSvis dasjis formis aRsawerad ori indikatoria gamoyenebuli: 1) 2-dan 14 wlamde asakis im bavSvTa raodenoba, romlebmac ganicades an fsiqologiuri agresia sasjeli saxiT, an mcire fizikuri sasjeli, an mZime fizikuri sasjeli; da 2) 2-dan 14 wlamde asakis bavSvTa mSoblebis/mzrunvelebis raodenoba, romlebic fiqroben, rom bavSvebis kargad aRsazrdelad saWiroa maTi fizikuri dasja. saqarTveloSi 2-dan 14 wlamde asakis bavSvTa 66.1% dedebisgan/mzrunvelebisgan (an ojaxis sxva wevrebisgan) daeqvemdebara sul mcire erTi saxis - fsiqologiur an fizikur - dasjas (cxrili CP.4). rac kidev ufro mniSvnelovania, bavSvebis 19% fizikurad Zalian mkacrad daisaja. meores mxriv, dedebis/mzrunvelebis mxolod 12.7%-s miaCnia, rom bavSvebi fizikurad unda daisajon, rac saintereso kontrastia fizikuri dasjis realur gamoyenebasTan. msubuq Tu mkacr fizikur sasjels (48.3% da 21.9%) ufro metad biWebi eqvemdebarebian, vidre gogonebi (42.9% da 15.8%). saqarTveloSi bavSvebis mxolod 17.5% daisaja araZaladobrivi meTodebiT, xolo 15.9% saerTod ar dausjiaT. adreuli qorwineba gaTxoveba 18 wlamde bevri axalgazrda qalisTvis realobaa. `iunisefis~ monacemebiT, msoflioSi 60 milioni qalia, romelic 18 wlamde gaTxovda an partniori SeiZina. faqtorebi, romlebic zegavlenas axdenen bavSvebis qorwinebaze, moicavs: qveynis samoqalaqo registraciis sistemis (romelic bavSvis asakis damadasturebel sabuTs uzrunvelyofs) mdgomareobas; bavSvis qorwinebasTan dakavSirebuli Sesabamisi sakanonmdeblo bazisa da misi Sesrulebis meqanizmis arsebobas; da qveynis CveulebiT an religiur samarTals, romelic sazogadoebisTvis misaRebs xdis bavSvis qorwinebas. msoflios bevr qveyanaSi mSoblebi xels uwyoben qaliSvilebs, rom isini rac SeiZleba adre gaTxovdnen da am gziT gaiumjobeson finansuri mdgomareoba, aimaRlon socialuri statusi da, amave dros, sakuTar ojaxebsac aRar daawvnen zedmet tvirTad. realurad, bavSvis adreuli qorwineba adamianis uflebaTa darRvevaa. xSirad mas adreuli 56 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi orsuloba mohyveba Sedegad. orsuloba safrTxes uqmnis gogonebis saerTo ganviTarebas da iwvevs maT socialur izolacias. swavla-ganaTlebis miRebisa da profesiis SeZenis SesaZleblobebis warTmeva ki, saboloo jamSi, genderuli bunebis siRaribes zrdis. Aadamianis uflebaTa dacvis sayovelTao deklaracia iTvaliswinebs uflebas qorwinebaze `Tavisufali da sruli TanxmobiT~, magram, amave dros, aRiarebs im faqts, rom Tanxmoba ar SeiZleba iyos Tavisufali da sruli~, Tuki erT-erTi mxare sakmarisad momwifebuli ar aris imisaTvis, rom informirebuli arCevani gaakeTos cxovrebis Tanamgzavrze. qalTa mimarT diskriminaciis yvela formis aRmofxvris konvenciis me-16 muxli iTvaliswinebs imis uflebas, rom qali daculi iyos naadrevi qorwinebisgan. amas garda, me-16 muxlis Tanaxmad, `bavSvis niSnobasa da qorwinebas iuridiuli Zala ar aqvs. miRebuli unda iqnes yvela zoma, sakanonmdeblos CaTvliT, raTa savaldebulo wesiT ganisazRvros qorwinebis minimaluri asaki. “. marTalia, bavSvis uflebaTa konvencia pirdapir ar ganixilavs qorwinebis sakiTxs, magram is dakavSirebulia bavSvis danarCen uflebebTan, magaliTad, sakuTari azris Tavisuflad gamoTqmis, Seuracxyofis yvela formisgan dacvis da bavSvis keTildReobisTvis saziano tradiciebisgan dacvis uflebebTan. bavSvis uflebaTa dacvis komitets xSirad mimarTaven, roca zemoT CamoTvlili uflebebi irRveva. arsebobs sxva saerTaSoriso SeTanxmebebic, romlebic adreul qorwinebas exeba. es SeTanxmebebia: qorwinebaze Tanxmobis, qorwinebis minimaluri asakisa da qorwinebis registraciis Sesaxeb konvencia da bavSTa uflebebisa da keTildReobis dacvis afrikuli qartia. aseve adamianisa da xalxTa uflebebis afrikuli qartiis oqmi. bavSvTa seqsualuri eqspluataciis winaaRmdeg mimarTul saerToafrikul forumze bavSvis qorwineba komerciuli miznebiT bavSvebis seqsualuri eqspluataciis erT-erT saxed dasaxelda. axalgazrda gaTxovili qalebi gansakuTrebul, magram xSirad SeumCnevel jgufs warmoadgenen. Tavad bavSvebs, warTmeuli aqvT gadawyvetilebis miRebisa da arCevanis ufleba, Svilebis gaCenisa da maTi aRzrdis sapasuxismgeblo saqmis garda, saxlSi yvelaze mZime samuSaos gakeTeba uwevT. biWebic arian naadrevi qorwinebis msxverplni, magram es sakiTxi gogonebs bevrad ufro mwvaved exeba da daqorwinebul gogonaTa raodenobac bevrad ufro didia. da naklebi sixSiriT gvxdeba. Tanacxovreba, anu wyvilis erTad cxovreba daqorwinebulebis msgavsad, imave problemebs warmoSobs axalgazrda qalisTvis adamianis uflebebis kuTxiT, rac oficialur qorwinebaSi myof qalebs aqvT. miiCneva, rom qali, romelic mamakacTan iwyebs cxovrebas da masze zrunvis rols iRebs, zrdasulia, miuxedavad imisa, rom jer 18 welic ar Sesrulebia. Aamgvar araoficialur urTierTobebs sxva saxis sirTuleebic moaqvs gogonebisTvis, magaliTad, memkvidreobis, moqalaqeobisa da socialuri aRiarebis sakiTxebi. es araoficialuri kavSirebi gogonebs kidev ufro daucvels xdis, vidre oficialurad daqorwinebuli gogonebi arian. bavSvis qorwinebis sakiTxTan mWidro kavSirSia asaki, roca ymawvili qalebi seqsualurad aqtiurebi xdebian. qalebs, romlebic 18 wlamde Txovdebian, ufro meti Svili hyavT, vidre maT mogvianebiT gaTxovil Tanatolebs. mZime orsulobiT gamowveuli sikvdilianoba maRalia rogorc gaTxovil, ise araoficialur qorwinebaSi myof 15 wlidan 19 wlamde asakis qalebSi, gansakuTrebiT ki maTSi yvelaze axalgazrdebs Soris. arsebobs damadasturebeli faqtebi imisaTvis, rom vivaraudoT, rom qalebi, romlebic axalgazrda asakSi Txovdebian, maTze ufros mamakacebs mihyvebian, es ki zrdis adamianis imunodeficitis virusiT maTi daavadebis risks. kvlevaSi ori indikatoria gamoyenebuli imisaTvis, rom daangariSdes 15 wlamde da 18 wlamde gaTxovili axalgazrda qalebis raodenoba. cxrili CP.5 gviCvenebs sxvadasxva asakSi gaTxovil qalTa raodenobas. saqarTveloSi 15 wlidan 49 wlamde asakis qalebs Soris 15 wlamde gaTxovilia sul 1.9%, xolo 20 wlidan 49 wlamde asakis qalebs Soris 18 wlamde gaTxovilTa procentuli maCvenebeli 17.7%-ia. 15 wlidan 19 wlamde asakis qalebSi dRes mxolod 10.7%-ia gaTxovili. axalgazrda qalebSi qorwinebis SemTxvevebi bevria qvemo qarTlSi (15 wlamde gaTxovilTa 4.5% da 18 wlamde gaTxovilTa 25.3%), swavla-ganaTlebis dabali donis mqoneebSi (15 wlamde _ 4% da 18 wlamde _ 32.5%) da Tu ojaxis ufrosi azerbaijaneli (15 wlamde _ 6.1% da 18 wlamde _ 31.3%). saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 57 meore komponenti meuRleebs Soris asakobrivi gansxvavebaa. indikatoria TavianT amJamindel qmrebze 10 wliT umcrosi gaTxovili/araoficialur qorwinebaSi myofi qalebis raodenoba. cxrili CP.6 gviCvenebs col-qmars Soris asakobriv sxvaobebs. 15- 19 wlis gaTxovil qalebSi 20.4%-ia qmrebze 10 wliT umcrosi, xolo 20-24 wlis asakSi gaTxovil qalebSi _ 11.6%. vinaidan xelT mcire monacemebi gvqonda, 15-19 wlis asakSi gaTxovil qalebSi ver SevZeliT gansxvavebebis aRniSvna ZiriTadi maxasiaTeblebis mixedviT. rac Seexeba 20-24 wlis asakis jgufs, 10 an 10-ze meti wliT ufros mamakacze gaTxoveba korelaciaSia ganaTlebis dabal donesa da socialur-ekonomikur statusTan. Zaladoba ojaxSi 15 wlidan 49 wlamde asakis qalebs dausves ramdenime SekiTxva imis Sesaxeb, amarTlebdnen Tu ara isini qmrebis/partniorebis saqciels, mag. colis an partniori qalis cemas sxvadasxva situaciebSi. es kiTxvebi daisva imisaTvis, rom Segvqmnoda warmodgena im kulturul Sexedulebebze, romlebic dakavSirebulia qalebis mimarT maTi qmrebis/ partniorebis mxridan Zaladobis gavrcelebasTan. ZiriTadi daSveba aq is aris, rom qalebi, romlebmac Tqves, rom qmrebis/partniorebis mier maTi colebis/partniorebis cema gamarTlebulia aRweril situaciebSi, Tavad iyvenen Zaladobis msxverplni. pasuxebi am kiTxvebze SegiZliaT ixiloT CP.7 cxrilSi. sul saqarTveloSi im qalebis raodenoba, romlebic fiqroben, rom qmars ufleba aqvs, scemos Tavis colis 6.9%-ia, maTgan 5.9% miiCnevs, rom es ufleba qmars maSin aqvs, roca qali Svilebs saTanado yuradRebas ar aqcevs. ojaxSi Zaladobas Cveulebriv ambad yvelaze metad miiCneven qvemo qarTlSi (14.7%) da naklebad ganaTlebul mosaxleobaSi (17.1%). ojaxSi Zaladobis atanis SemTxvevebi mcirdeba, Tu saqme gvaqvs ojaxTan, romlis ufrosi erovnebiT qarTvelia (5.4%). SezRuduli SesaZleblobis mqone bavSvebi dokumentSi `msoflio bavSvebisaTvis~ dasaxuli erT-erTi mizania bavSvebis dacva Seuracxyofisgan, Zaladobisa da eqspluataciisgan, maT Soris SezRuduli SesaZleblobis mqone bavSvebis mimarT nebismieri saxis diskriminaciis aRmofxvra. 2 wlidan 9 wlis asakamde bavSvebisaTvis ramdenime SekiTxva iTvaliswinebda SezRuduli SesaZleblobis/defeqtebis saxeTa raodenobis dadgenas (mag. daqveiTebuli smena, metyveleba, mxedveloba da a.S.). am midgomas safuZvlad udevs janmrTelobis msoflio organizaciis mier SemuSavebuli funqciuri unarSezRudulobis koncefcia da igi miznad isaxavs, daadginos, Tu ra Sedegebi (mag. janmrTeloba, kveba, ganaTleba da a.S.) SeiZleba mohyves garkveuli saxis unarSezRudulobas bavSvis ganviTarebisTvis. cxrili CP.8 gviCvenebs am pasuxebis Sedegebs. dedebis pasuxebis mixedviT, 2-dan 9 wlamde asakis bavSvebis 14.4%-s garkveuli saxis unarSezRuduloba aReniSneba. yvelaze xSirad dasaxelda metyvelebis SeuZlebloba / metyvelebis unaris daqveiTeba (5.8%). es maCvenebeli ufro maRalia samcxe-javaxeTSi (19.2%), yvelaze dabali ki imereTSi (10.5%). amave dros, unarSezRuduloba ufro gavrcelebulia Rarib ojaxebSi (16.1%) da iq, sadac ojaxis ufrosi somexia (23.9%). 3-dan 9 wlamde bavSvebSi metyvelebis unaris daqveiTeba 19.8%-s aRmoaCnda. es maCvenebeli dakavSirebulia dedis ganTlebis donesTan da ojaxis socialur-ekonomikr statusTan. amave dros, es xSirad gvxdeba im ojaxebSi, romlis ufrosi qarTveli ar aris. Oori wlis asakis bavSvebis 7.6%, rogorc dedebma aRniSnes, erT sagansac ki ver asaxelebs. bavSvebis sacxovrebeli pirobebi da oboli bavSvebi oboli da daucvel ojaxebSi macxovrebeli bavSvebi SeiZleba eqspluataciisa da uyuradRebobis ufro didi safrTxis winaSe aRmoCndnen, radgan mSoblebs ar SeuZliaT maTi dacva. am bavSvebis cxovrebis monitoringi da Sedegebis Sedareba maTi Tanatolebis cxovrebis wesTan Tu pirobebTan gvaZlevs saSualebas, SevafasoT, Tu ramdenad akmayofilebs sazogadoeba da qveynis xelisufleba daucveli bavSvebis saWiroebebs. 58 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi HA.8 cxrilSi mocemulia umSoblebod, mxolod dedasTan an mxolod mamasaTan erTad bavSvis cxovrebis sixSire. sul 0-17 wlis asakis bavSvebis 86.4% cxovrobs orive mSobelTan erTad, 8.6% cxovrobs mxolod dedasTan, 1.9% - mxolod mamasaTan erTad da 2.9% - umSoblebod. 0-17 wlis bavSvebis 4.9%-s erTi an orive mSobeli gardacvlili hyavs. orive mSobelTan erTad macxovrebeli bavSvebis yvelaze dabali maCvenebeli TbilisSi (82.5%) da urbanul raionebSi (83%) aRmoCnda, yvelaze maRali ki raWa-leCxumsa da qvemo svaneTSi. rogorc mosalodneli iyo, asakis zrdasTan erTad es maCvenebeli mcirdeba erTi an orive mSoblis gardacvalebis gamo. saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 59 XII. codna aiv/Sids-is Sesaxeb da damokidebuleba am sakiTxisadmi codna adamianis imunodeficitis virusis gavrcelebis Sesaxeb da kondomis gamoyeneba aiv infeqciis Semcirebis umniSvnelovanesi winapirobaa zusti codna imisa, Tu ra gzebiT gadadis es daavadeba da rogor SeiZleba misi Tavidan acileba. swori da amomwuravi informaciis gavrceleba pirveli nabijia, romelic aiv-is Sesaxeb axalgazrdebis codnis amaRlebisken unda gadaidgas. es saSualebas miscems maT daicvan Tavi am infeqciisgan. aiv-is Sesaxeb arsebuli araswori warmodgenebi abnevs axalgazrdebs da xels uSlis maT, rom prevenciul zomebs mimarTon. sxvadasxva regionSi sakuTari mcdari warmodgena arsebobs am daavadebaze, magram arsebobs saerTo mcdari azric imis Sesaxeb, rom is gadadis erTad Wamis dros an rom misi gadatana koRosac SeuZlia. aiv/ Sids-is sakiTxebze gamarTulma gaero-s generaluri asambleis specialurma sxdomam (UNGASS) mouwoda saxelmwifoebs, rom maT ukeT gaavrcelon informacia aiv-sTan dakavSirebiT, raTa axalgazrdebs ufro efeqturad SeeZloT Tavis dacva. Tu rogor sruldeba es mowodeba da `aTaswleulis ganviTarebis deklaraciis~ mizani, kerZod, aiv- is infeqciaTa gavrcelebis ganaxevreba, izomeba indikatoriT, romelic moicavs aiv-isa da misi prevenciis Sesaxeb codnis dones da adamianis qcevis wesebis Secvlas daavadebis gavrcelebis Sesamcireblad. aiv/Sids-is modulis kiTxvebi daesvaT 15-49 wlis asakis qalebs. erT-erTi indikatori gamoiyeneba rogorc `aTaswleulis ganviTarebis deklaraciis,~ ise UNGASS-is miznebis miRwevis dasadgenad. es aris im axalgazrda qalebis procentuli raodenoba, romelTac srulyofili da swori informacia aqvT aiv-is gadadebis gzebze da misi Tavidan acilebis SesaZleblobebze. qalebs dausves SekiTxva, ician Tu ara aiv-is Tavidan acilebis sami mTavari gza _ hyavdeT mxolod erTi mudmivi sando partniori, yovelTvis gamoiyenon kondomi da Seikavon Tavi seqsualuri kavSirisgan. Sedegebi mocemulia HA.1 cxrilSi. saqarTveloSi gamokiTxul qalTa 80.2%-s gagonili hqonda Sids-is Sesaxeb. Tumca maTi raodenoba, vinc daavadebis Tavidan acilebis samive mTavari meTodis Sesaxeb icoda, mxolod 33.2%-ia. qalebis naxevarze metma icoda erTi mudmivi sando partniorisa da kondomis gamoyenebis Sesaxeb (Sesabamisad, 58.4% da 55.8%), xolo 45.1%-ma _ seqsualuri kavSirisgan Tavis Sekavebis Sesaxeb. maSin, roca qalebis 70.6%-s daavadebis Tavidan acilebis, sul mcire, erTi meTodis Sesaxeb mainc hqonda informacia, 29.4%-ma saerTod araferi icoda. gansxvavebebi arsebiTia ZiriTadi maxasiaTeblebis mixedviT. im qalebis raodenoba, romlebsac gagonili aqvs Sids-is Sesaxeb, qvemo qarTlSi 51.9%-s aRwevs, xolo TbilisSi _ 94.4%-s. es maCvenebeli yvelaze maRalia im qalebs Soris, romelTa ojaxis ufrosi qarTvelia (85.9%), xolo yvelaze dabalia, rodesac ojaxis ufrosi azerbaijanelia (29.1%). Sids-is Sesaxeb informacia naklebad aqvT soflad macxovrebel qalebs (68.3%) da 15-19 wlis axalgazrda qalebs (68.9%). amas garda, arsebobs Zlieri dadebiTi korelacia Sids-is Sesaxeb codnisa da Sinameurneobis ganaTlebis dones da mis socialur-ekonomikur statuss Soris. es aisaxa agreTve im qalebis raodenobiTac, vinc aiv-is Tavidan acilebis samive gzis Sesaxeb icoda. HA.2 cxrilSi mocemulia im qalebis raodenoba, romelTac sworad SeuZliaT aiv- ze gavrcelebuli mcdari warmodgenebis identificireba. indikatori emyareba saqarTveloSi gavrcelebul or yvelaze mcdar mosazrebas, kerZod, rom aiv gadadis sakvebis erTad miRebis dros da koRoebis nakbenebiT. cxrilSi mocemulia, agreTve, informacia imis Sesaxeb, ician Tu ara qalebma, rom aiv-i ar vrceldeba zebunebrivi gzebiT da is SeiZleba sxvadasxva adamianebis mier erTi da imave nemsis gamoyenebiT gavrceldes. gamokiTxuli qalebis 26.7%-ma uaryo ori yvelaze mcdari mosazreba da icoda, rom adamiani, romelic janmrTelad gamoiyureba, SeiZleba aiv-iT iyos inficirebuli. qalebis TiTqmis 53%-ma icis, rom aiv-i ar gadadis erTad Wamis dros, xolo 41.3%-ma icis, rom ar vrceldeba koRos nakbeniT. qalebis 58.4%-ma icis, rom adamiani, romelic janmrTelad gamoiyureba, SeiZleba aiv-iT iyos inficirebuli. zogadad, mcdari mosazrebebi ufro metad soflad aris gavrcelebuli, Rarib da naklebad ganaTlebul qalebs Soris. rac Seexeba regionul gansxvavebebs, samcxe- javaxeTsa da qvemo qarTlSi macxovrebeli qalebi yvelaze naklebad uaryofen or araswor warmodgenas am daavadebaze (Sesabamisad, 14.7% da 15.6%) da ician, rom piri, romelic janmrTelad gamoiyureba, SeiZleba aiv-iT iyos inficirebuli; Tbilissa da guriaSi es maCveneblebi yvelaze maRalia (Sesabamisad, 33.3% da 32.9%). HA.3 cxrilSi Sejamebulia HA.1 da HA.2 cxrilebSi mocemuli informacia da igi gviCvenebs im qalebis raodenobas, romlebmac ician aiv-is Tavidan acilebis ori gza da uaryofen sam yvelaze gavrcelebul mcdar warmodgenas am daavadebaze. aiv-is gadadebisa da misi prevenciis Sesaxeb amomwuravi codna sakmaod dabalia, Tumca aRiniSneba gansxvavebebi sacxovrebeli adgilis mixedviT. sul aRmoCnda, rom qalebis 17.4%-s aqvs srulyofili codna daavadebis Sesaxeb. es maCvenebeli sofelTan SedarebiT (13.3%) odnav maRalia urbanul raionebSi (21%). rogorc mosalodneli iyo, daavadebis mcodne qalebis raodenoba izrdeba maTi ganaTlebis donesTan erTad (diagrama HA.1). aRiniSna mniSvnelovani gansxvavebebi regionebis mixedviT (samcxe-javaxeTSi 6.7%-dan guriaSi 25.7%-mde). aiv-isa da Sids-is Sesaxeb yvelaze naklebad icodnen im ojaxebSi, sadac ojaxis ufrosi azerbaijaneli iyo (2.8%). diagrama HA.1 im qalebis procentuli raodenoba, romelTac aqvT srulyofili codna aiv-Sids-is gavrcelebis Sesaxeb, saqarTvelo, 2005 5 33 50 59 46 1 17 26 39 27 1 10 17 27 17 0 10 20 30 40 50 60 70 skolamdeli da dawyebiTi saSualo saSualo spec./profes. umaRlesi saqarTvelo pr o c en t i icis aiv prevenc. 2 gza erkveva 3 mcdari Sexed Sesaxeb srulyofili codna mTavari indikatori, romelic gamoyenebuli iqna imis Sesafaseblad, Tu ramdenad aris qveyana mzad aiv infeqciis epidemiasTan gasamklaveblad, aris 15-24 wlis axalgazrdebis raodenoba, romlebmac ician aiv-is prevenciis ori meTodis Sesaxeb, uaryofen or mcdar warmodgenas am daavadebaze da ician, agreTve, rom adamiani, romelic janmrTelad gamoiyureba, SeiZleba inficirebuli iyos. 15-24 wlis axalgazrda qalebis 15%-s srulyofili codna aqvs aiv infeqciaze. qalebisTvis Zalian mniSvnelovania, agreTve, imis codna, rom aiv dedisgan bavSvs gadaecema. am SemTxevaSi isini orsulobis dros gadian Semowmebas virusze, rac xels uwyobs bavSvis virusiT daavadebis prevencias. qalebma unda icodnen, rom aiv bavSvs SeiZleba gadaedos orsulobis, mSobiarobisa da ZuZuTi kvebis dros. HA.4 cxrilSi warmodgenilia virusis dedisgan bavSvisTvis gadacemis codnis done 15-49 wlis asakis qalebSi. sul or mesamedze metma qalma (67.3%) icis, rom virusi dedisgan bavSvs SeiZleba gadaedos. im qalebis procentuli odenoba, romlebmac ician, Tu romeli sami gziT xdeba virusis dedisgan bavSvisTvis gadacema, 45.6%-ia, xolo 12.9%-ma saerTod ar icis, Tu rogor inficirdeba bavSvi. umaRlesi ganaTlebis mqone qalebs ufro didi codna aqvT aiv-is dedisgan bavSvisTvis gadadebisa da Sids-is gavrcelebis sam gzaze; dadebiTi korelacia aRiniSneba ojaxis socialur-ekonomikur statusTanac. codnis yvelaze dabali done qvemo qarTlSi aRiniSna, xolo yvelaze maRali _ Tbilissa da guriaSi. aiv-iT inficirebuli adamianebis mimarT damokidebulebis indikatorebis saSualebiT izomeba inficirebulebis stigmatizacia da diskriminacia TemSi. stigmatizacia da diskriminacia dabalia im SemTxvevaSi, Tuki respondentebi Semdeg oTx SekiTxvaze dadebiTad pasuxoben: 1) mouvlian Sids-iT daavadebul ojaxis wevrebs da izruneben maTze; 2) iyidian axal mwvanilsa da bostneuls aiv-iT inficirebuli gamyidvelisgan; 3) fiqroben, rom aiv-iT inficirebul qal maswavlebels ar unda aekrZalos skolaSi muSaoba; da 4) ar endomebodaT, rom saidumlod SeenaxaT ojaxis wevris aiv-iT daavadebis faqti. cxrili HA.5 gviCvenebs qalebis damokidebulebas aiv/Sids-iT inficirebulebisadmi. gamokiTxuli qalebis TiTqmis erTma meoTxedma (23.2%) aRniSna, rom ar mouvlidnen Sids-iT daavadebul ojaxis wevrs, xolo 53.8%-ma miuTiTa, rom ojaxis wevris aiv- iT inficirebis ambavs saidumlod Seinaxavdnen. qalebis kidev ufro didi raodenoba fiqrobs, rom inficirebuli qali maswavlebeli skolaSi ar unda muSaobdes (64%) da rom ar iyidis axal mwvanilsa da bostneuls aiv/Sids-iT inficirebuli gamyidvelisagan (72.4%). sul qalebis 93.6% daeTanxma, sul mcire, erT diskriminaciul gancxadebas. mniSvnelovani gansxvavebebi ZiriTadi maxasiaTeblebis mixedviT ar aRiniSna. meore mniSvnelovani indikatoria imis codna, Tu sad SeiZleba analizis gakeTeba aiv- ze da am momsaxurebiT sargebloba. cxrili HA.6 gviCvenebs, Tu ramdenad ician qalebma im samedicino dawesebulebis Sesaxeb, sadac virusze keTdeba analizi, da gaukeTebiaT Tu ara odesme TviTon analizi. qalebis mxolod 29.3%-ma icis, sad keTdeba virusze analizebi (SedarebisTvis, 1999 wels Catarebul mravalindikatorul klasterul kvlevaSi es cifri 23.5%-ia) da 15-49 wlis asakis qalebis 11%-s aqvs Semowmeba gavlili. maTgan umetesobas Seatyobines Sedegebi (83.4%). regionebis mixedviT mniSvnelovani gansxvavebebi aRiniSna imis codnaSi, Tu sad keTdeba analizi virusze: dawyebuli 12.6%- iT qvemo qarTlSi da damTavrebuli 47.3%-iT TbilisSi. Tu sad keTdeba analizi virusze, qalaqSi macxovrebelma qalebma orjer metad icodnen (38.6%), vidre soflelma qalebma (18.6%). bevri sxva indikatoris msgavsad am cvladmac dadebiTi korelacia aCvena ganaTlebis donesa da ojaxis socialur-ekonomikur statusTan. HA.7 cxrilSi mocemulia im qalebis procentuli odenoba (im qalebs Soris, vinc gamokiTxvis Catarebamde ori wlis ganmavlobaSi imSobiara), romlebmac antenataluri meTvalyureobis dros gaiares konsultaciebi aiv-sTan dakavSirebiT da gaikeTes analizi virusze. 15-49 wlis asakis TiTqmis yvela qali imyofeboda antenataluri meTvalyureobis qveS da maT medicinis profesionali muSakebi emsaxurebodnen ukanaskneli orsulobis dros (96.3). antenataluri meTvalyureobis dros qalebis 41.5%-s miewoda informacia aiv-ze, 45.1%-s gaukeTda analizi da 40.7%-ma miiRo analizis pasuxebi. antenataluri meTvalyureobis dros 50%-ze metma qalma gaiara konsultaciebi virusTan dakavSirebiT da qalebis 60%-ma an metma gaikeTa analizi da miiRo pasuxebi Tbilissa da aWaraSi, maSin, roca es raodenoba 20%-ze naklebia samcxe- javaxeTSi. konsultaciebi aiv-sTan dakavSirebiT, analizi da pasuxebis miReba dadebiT korelaciaSia ojaxis ganaTlebis donesa da mis socialur-ekonomikur statusTan. qalebma, romlebsac ojaxis ufrosebi azerbaijanlebi hyavT, yvelaze naklebad gaiares konsultaciebi virusTan dakavSirebiT, gaikeTes analizi da miiRes pasuxebi. 62 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi gamoyenebuli literatura Boerma, J. T., Weinstein, K. I., Rutstein, S.O., and Sommerfelt, A. E. , 1996. Data on Birth Weight in Developing Countries: Can Surveys Help? Bulletin of the World Health Organization, 74(2), 209-16. CDC and ORC Macro, 2003. Reproductive, Maternal and Child Health in Eastern Europe and Eurasia: A Comparative Report. DHS Other Documentation No. OD28, Calverton, Maryland: ORC Macro. statistikis departamenti (2007). saqarTvelos statistikuri wigni 2006 wlisaTvis, saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis saministros statistikis saxelmwifo departamenti, Tbilisi. Filmer, D. and Pritchett, L., 2001. Estimating wealth effects without expenditure data – or tears: An application to educational enrolments in states of India. Demography 38(1): 115-132. Rutstein, S.O. and Johnson, K., 2004. The DHS Wealth Index. DHS Comparative Reports No. 6. Calverton, Maryland: ORC Macro. Serbanescu, F. et. al., 2001. Women’s Reproductive Health Survey Georgia, 1999-2000, Final Report. National Center for Disease Control, Centre for Medical Statistics and Information, Ministry of Health and Social Affairs, State Department of Statistics, Centers for Disease Control and Prevention, UNFPA, UNICEF, USAID, UNHCR, and AIHA. Tbilisi. Serbanescu, F. et. al., 2007. Reproductive Health Survey Georgia, 2005, Final Report. National Center for Disease Control and Medical Statistics, Ministry of Labor, Health and Social Affairs, Department of Statistics Ministry of Economic Development, Centers for Disease Control and Prevention, UNFPA, and USAID. Tbilisi. statistikis saxelmwifo departamenti, daavadebaTa kontrolis erovnuli centri da `iunisefi~, 2000. mravalindikatoruli klasteruli kvleva, 1999, Tbilisi. UNICEF 2003. Social Monitor 2003. The MONEE Project, CEE/CIS/Baltic States, Innocenti Social Monitor. UNICEF, 2006. Monitoring the Situation of Children and Women. Multiple Indicator Cluster Survey Manual, New York. `iunisefi~, 2007. `iunisefi~ saqarTveloSi~, Tbilisi. United Nations, 1983. Manual X: Indirect Techniques for Demographic Estimation (United Nations publication, Sales No. E.83.XIII.2). United Nations, 1990a. QFIVE, United Nations Program for Child Mortality Estimation. New York, UN Pop Division United Nations, 1990b. Step-by-step Guide to the Estimation of Child Mortality. New York, UN gaerTianebuli erebis organizacia, 2004. `aTaswleulis ganviTarebis miznebis saqarTveloSi~. Tbilisi. gaerTianebuli erebis organizacia, 2005. `aTaswleulis ganviTarebis miznebis saqarTveloSi~ - angariSi miznebis miRwevis procesis Sesaxeb 2004-2005 wlebisaTvis. Tbilisi. www.childinfo.org statistikuri cxrilebi saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 65 c xr il i H H .1 : S in am eu r ne o be bi sa d a in d iv id u al u r i in t er vi u eb i S in am eu r ne o be bi s, q al eb is d a xu T w l am d e ba vS ve bi s r ao d en o ba S in am eu r ne o be bi s, qa l eb is d a xu T w l am d e ba vS ve bi s g am o ki T xv is d a S in am eu r ne o be bi s, q al eb is d a xu T w l am d e ba vS ve bi sg an m iR eb u l i pa su xe bi s ma Cv en eb l eb is m ix ed vi T , s aq ar T ve l o , 2 00 5 sa c o xv r eb el i ad gi l i r eg io ni qa l aq i so f el i T bi l is i ka xe T i mc xe T a- mT ia ne T i Si d a qa r T l i qv em o qa r T l i sa mc xe - j av ax eT i r aW a- l eC xu mi d a qv em o sv an eT i im er eT i gu r ia sa me gr el o - z em o sv an eT i aW ar a su l S in am eu r ne o be bi s r -b a ni mu Sa d aR eb u l i 74 70 67 80 19 50 13 50 93 0 13 20 15 30 11 70 60 0 15 30 99 0 15 00 13 80 14 25 0 d ak av eb u l i 62 30 60 38 16 79 11 10 78 8 11 61 13 29 10 61 45 4 12 66 88 8 13 16 12 16 12 26 8 ga mo ki T xu l i 60 37 59 73 15 79 10 93 76 0 11 43 13 16 10 45 45 3 12 54 87 6 13 04 11 87 12 01 0 pa su xi s ma Cv en eb el i 96 .9 98 .9 94 .0 98 .5 96 .4 98 .4 99 .0 98 .5 99 .8 99 .1 98 .6 99 .1 97 .6 97 .9 qa l eb is r ao d en o ba Se sa f er is i 57 24 51 84 15 60 89 6 67 5 98 7 12 54 99 9 25 1 99 5 69 2 11 57 14 42 10 90 8 ga mo ki T xu l i 52 64 45 83 14 88 79 6 58 8 88 7 11 52 90 3 20 8 90 4 60 8 99 7 13 16 98 47 pa su xi s ma Cv en eb el i 92 .0 88 .4 95 .4 88 .8 87 .1 89 .9 91 .9 90 .4 82 .9 90 .9 87 .9 86 .2 91 .3 90 .3 mT l ia na d pa su xe bi s ma Cv en eb el i 89 .1 87 .5 89 .7 87 .5 84 .0 88 .5 91 .0 89 .0 82 .7 90 .0 86 .7 85 .4 89 .1 88 .4 xu T w l am d e ba vS ve bi s r -b a Se sa f er is i 10 68 11 28 32 2 18 6 12 5 21 4 29 0 21 6 52 16 7 11 0 21 5 29 9 21 96 ga mo ki T xu l i d ed a/ aR mz r d el i 99 9 10 38 30 9 17 4 11 4 19 0 27 1 19 9 52 16 1 96 19 4 27 7 20 37 pa su xi s ma Cv en eb el i 93 .5 92 .0 96 .0 93 .5 91 .2 88 .8 93 .4 92 .1 10 0. 0 96 .4 87 .3 90 .2 92 .6 92 .8 mT l ia na d pa su xe bi s ma Cv en eb el i 90 .6 91 .0 90 .2 92 .1 88 .0 87 .4 92 .5 90 .7 99 .8 95 .5 86 .1 89 .4 90 .4 90 .8 66 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi cxrili HH.2: SinameurneobaTa ganawileba asakis mixedviT Sinameurneobis wevrebis procentuli ganawileba xuTwlianTa asakobrivi jgufebis da damokidebuli asakis jgufebis mixedviT; 0-dan 17 wlamde bavSvebis raodenoba sqesis mixedviT, saqarTvelo, 2005 mamakacebi qalebi sul raodenoba procenti raodenoba procenti raodenoba procenti asaki 0-4 1198 5.7 1024 4.5 2222 5.1 5-9 1355 6.5 1199 5.3 2553 5.8 10-14 1663 7.9 1568 6.9 3230 7.4 15-19 1783 8.5 1770 7.8 3553 8.1 20-24 1673 8.0 1725 7.6 3397 7.8 25-29 1551 7.4 1501 6.6 3052 7.0 30-34 1476 7.0 1479 6.5 2955 6.8 35-39 1341 6.4 1481 6.5 2822 6.5 40-44 1613 7.7 1626 7.1 3239 7.4 45-49 1387 6.6 1383 6.1 2769 6.3 50-54 1325 6.3 1817 8.0 3142 7.2 55-59 1139 5.4 1162 5.1 2302 5.3 60-64 665 3.2 1004 4.4 1669 3.8 65-69 1086 5.2 1360 6.0 2446 5.6 70+ 1734 8.3 2637 11.6 4371 10.0 ar aris/DK 1 .0 9 .0 9 .0 damokidebuli asakis jgufebi < 15 4215 20.1 3790 16.7 8005 18.3 15-64 13953 66.5 14947 65.7 28900 66.1 65 + 2820 13.4 3997 17.6 6817 15.6 ar aris/DK 1 .0 9 .0 9 .0 0-17 wlis bavSvebi 5271 25.1 4849 21.3 10120 23.1 mozrdilebi 18+/ar aris/ DK 15718 74.9 17894 78.7 33611 76.9 sul 20988 100.0 22743 100.0 43731 100.0 saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 67 cxrili HH.3: Sinameurneobis Semadgenloba Sinameurneobebis procentuli ganawileba SerCeuli maxasiaTeblebis mixedviT, saqarTvelo, 2005 Sewonili procenti Sinameurneobebis raodenoba Sewonili Seuwoneli saojaxo meurneobis ufrosis sqesi mamakaci 70.0 8411 8521 qali 30.0 3599 3489 regioni Tbilisi 25.6 3069 1579 kaxeTi 9.0 1081 1093 mcxeTa-mTianeTi 3.0 356 760 Sida qarTli 7.3 875 1143 qvemo qarTli 10.7 1280 1316 samcxe-javaxeTi 4.6 551 1045 raWa-leCxumi da qvemo svaneTi 1.5 180 453 imereTi 17.5 2097 1254 guria 3.5 424 876 samegrelo da zemo svaneTi 9.9 1186 1304 aWara 7.6 910 1187 sacxovrebeli adgili qalaqi 50.0 6009 6037 sofeli 50.0 6001 5973 Sinameurneobis wevrTa raodenoba 1 14.7 1768 1720 2-3 33.0 3968 3913 4-5 35.8 4294 4308 6-7 14.1 1692 1757 8-9 1.9 233 252 10+ .5 55 60 Sinameurneobis ufrosis ganaTleba* skolamdeli da dawyebiTi 8.1 969 1030 saSualo 45.2 5430 5759 saSualo specialuri 19.0 2280 2307 umaRlesi 27.7 3330 2913 Sinameurneobis ufrosis eTnikuri jgufi** qarTveli 84.6 10164 10194 rusi 1.3 161 139 azerbaijaneli 6.7 810 727 somexi 4.9 594 670 sxva 2.3 272 268 sul 100.0 12010 12010 sul cota, erTi bavSvi < 18 wlis 47.4 12010 12010 sul cota, erTi bavSvi < 5 wlis 14.9 12010 12010 sul cota, erTi qali 15-49 wlis 64.2 12010 12010 * 1 Seuwoneli SemTxveva, roca ar aris naCvenebi informacia Sinameurneobis ufrosis ganaTlebis Sesaxeb, misi ararsebobis gamo ** 12 Seuwoneli SemTxveva, roca ar aris naCvenebi informacia Sinameurneobis ufrosis eTnikuri jgufis Sesaxeb, misi ararsebobis gamo 68 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi cxrili HH.4: qalebis ZiriTadi maxasiaTeblebi 15-49 wlis asakis qalebis procentuli ganawileba maTi ZiriTadi maxasiaTeblebis mixedviT, saqarTvelo, 2005 Sewonili procenti qalebis raodenoba Sewonili Seuwoneli regioni Tbilisi 27.8 2735 1488 kaxeTi 8.1 801 796 mcxeTa-mTianeTi 3.0 293 588 Sida qarTli 6.5 644 887 qvemo qarTli 11.4 1120 1152 samcxe-javaxeTi 4.9 480 903 raWa-leCxumi da qvemo svaneTi .9 87 208 imereTi 15.0 1479 904 guria 3.1 302 608 samegrelo da zemo svaneTi 9.5 933 997 aWara 9.9 972 1316 sacxovrebeli adgili qalaqi 53.3 5253 5264 sofeli 46.7 4594 4583 asaki 15-19 15.4 1514 1472 20-24 14.8 1458 1415 25-29 13.6 1339 1351 30-34 13.6 1339 1337 35-39 13.9 1372 1384 40-44 15.5 1523 1543 45-49 13.2 1302 1345 ojaxuri mdgomareobis/kavSiris statusi qorwinebaSi/ kavSirSi myofi 61.7 6071 6183 adre qorwinebaSi/ kavSirSi myofi 6.7 659 671 arasdros yofila qonrwinebaSi/kavSirSi 31.7 3117 2993 dedobis statusi gaCenili hyavs 63.7 6269 6395 arasdros gauCenia 36.3 3578 3452 ganaTleba skolamdeli da dawyebiTi .9 90 83 saSualo 41.5 4085 4367 saSualo specialuri 21.6 2130 2196 umaRlesi 36.0 3543 3201 materialuri mdgomareobis indeqsis kvintilebi uRaribesi 16.2 1596 1741 meore 18.4 1812 1959 saSualo 19.4 1906 2306 meoTxe 22.9 2253 2332 umdidresi 23.2 2280 1509 Sinameurneobis ufrosis eTnikuri jgufi** qarTveli 84.8 8350 8344 rusi .5 45 40 azerbaijaneli 8.1 793 712 somexi 4.9 484 573 sxva 1.7 170 171 sul 100.0 9847 9847 ** 7 Seuwoneli SemTxveva, roca ar aris naCvenebi informacia Sinameurneobis ufrosis eTnikuri jgufis Sesaxeb, misi ararsebobis gamo saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 69 cxrili HH.5: bavSvebis ZiriTadi maxasiaTeblebi xuT wlamde bavSvebis procentuli ganawileba ZiriTadi maxasiaTeblebis mixedviT, saqarTvelo, 2005 Sewonili procenti xuT wlamde bavSvebis r-ba Sewonili Seuwoneli sqesi mamakaci 54.1 1103 1116 qali 45.9 934 921 regioni Tbilisi 28.7 585 309 kaxeTi 8.6 175 174 mcxeTa-mTianeTi 3.0 61 114 Sida qarTli 7.4 151 190 qvemo qarTli 12.8 261 271 samcxe-javaxeTi 5.5 113 199 raWa-leCxumi da qvemo svaneTi .9 18 52 imereTi 12.3 250 161 guria 2.5 51 96 samegrelo da zemo svaneTi 8.6 174 194 aWara 9.7 199 277 sacxovrebeli adgili qalaqi 50.3 1025 999 sofeli 49.7 1012 1038 asaki < 6 Tvis 9.1 185 171 6-11 Tvis 9.8 200 213 12-23 Tvis 18.3 373 364 24-35 Tvis 20.1 410 424 36-47 Tvis 20.7 421 422 48-59 Tvis 22.0 448 443 dedis ganaTleba skolamdeli da dawyebiTi .8 16 13 saSualo 41.7 850 921 saSualo specialuri 16.3 333 360 umaRlesi 41.2 838 743 materialuri mdgomareobis indeqsis kvintilebi uRaribesi 17.0 346 369 meore 18.8 384 421 saSualo 20.1 409 520 meoTxe 19.7 401 413 umdidresi 24.4 497 314 Sinameurneobis ufrosis eTnikuri jgufi* qarTveli 81.2 1654 1653 rusi .5 10 11 azerbaijaneli 9.6 195 182 somexi 5.7 116 134 sxva 3.0 61 56 sul 100.0 2037 2037 * 1 Seuwoneli SemTxveva, roca ar aris naCvenebi informacia Sinameurneobis ufrosis eTnikuri jgufis Sesaxeb, misi ararsebobis gamo 70 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi cxrili CM.1: bavSvebis sikvdilianoba axalSobilebis da xuT wlamde asakis bavSvebis sikvdilianobis maCvenebeli*, saqarTvelo, 2005 axalSobilTa sikvdilianobis maCvenebeli** xuT wlamde bavSvebis sikvdilianobis maCvenebeli*** sqesi biWi 34 39 gogo 28 32 sacxovrebeli adgili qalaqi 21 24 sofeli 39 45 dedis ganaTleba skolamdeli da dawyebiTi (*) (*) saSualo 37 43 saSualo specialuri 28 32 umaRlesi 21 23 materialuri mdgomareobis indeqsis kvintilebi uRaribesi 60% 38 44 umdidresi 40% 20 22 sul 31 35 * aRmosavleTis modeli, sabaziso TariRi - 2000.4 ** MICS indikatori 2; MDG indikatori 14 *** MICS indikatori 1; MDG indikatori 13 (*) maCveneblebi skolamdeli da dawyebiTi ganaTlebis mqone qalebisTvis ar aris naCvenebi SemTxvevebis mcire raodenobis gamo (83 Seuwoneli SemTxveva) cxrili CM.2: dabadebuli bavSvebi da gardacvlilTa wili dabadebul bavSvTa saSualo raodenoba da gardacvlilTa wili qalebis asakis mixedviT, saqarTvelo, 2005 dabadebul bavSvTa saSualo raodenoba gardacvlilTa wili qalebis raodenoba asaki 15-19 .024 .000 1514 20-24 .287 .035 1458 25-29 .605 .038 1339 30-34 .906 .038 1339 35-39 .986 .045 1372 40-44 1.093 .053 1523 45-49 1.135 .071 1302 sul .708 .050 9847 saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 71 cxrili NU.1: bavSvis arasakmarisi kveba 0-59 Tvis im bavSvebis procentuli raodenoba, romlebic Zalian cudad an saSualod ikvebebian, saqarTvelo, 2005 wona asakis mixedviT simaRle asakis mixedviT wona simaRlis mixedviT 0-59 Tvis bavSvebis raodenoba % qvemoT % qvemoT % qvemoT % qvemoT % qvemoT % qvemoT % zeviT - 2 SD* - 3 SD* - 2 SD** - 3 SD** - 2 SD*** - 3 SD*** + 2 SD sqesi mamakaci 2.1 .5 11.0 5.1 2.6 .7 14.3 982 qali 2.1 .0 9.8 4.6 1.6 .0 16.2 830 regioni Tbilisi 1.5 .4 3.6 1.9 1.9 .4 14.0 523 kaxeTi 2.3 .0 13.1 3.7 3.6 .0 15.5 157 mcxeTa-mTianeTi .5 .0 10.0 4.5 .3 .0 22.2 55 Sida qarTli 2.1 .0 7.4 2.5 4.6 1.8 15.0 145 qvemo qarTli 2.5 .8 18.5 10.0 1.0 .0 18.7 217 samcxe-javaxeTi 3.8 .0 18.0 8.6 .3 .0 13.2 99 raWa-leCxumi da qvemo svaneTi (.0) (.0) (8.7) (4.8) (7.2) (.0) (12.0) 17 imereTi 2.9 .0 15.0 7.7 3.2 .9 16.3 229 guria .8 .8 4.1 .0 4.9 .0 7.4 46 samegrelo da zemo svaneTi 1.9 .0 7.3 3.8 1.6 .2 8.9 151 aWara 2.1 .6 15.4 7.0 .4 .0 19.7 174 sacxovrebeli adgili qalaqi 1.7 .3 7.5 3.0 1.9 .3 15.0 917 sofeli 2.5 .3 13.5 6.8 2.3 .5 15.4 895 asaki < 6 Tvis 2.1 .0 2.8 1.2 2.0 .0 11.6 171 6-11 Tvis 2.5 1.0 8.4 2.4 1.1 1.1 22.7 182 12-23 Tvis 3.3 .3 13.7 5.1 .7 .0 20.0 337 24-35 Tvis 2.2 .7 12.1 5.6 3.0 .9 12.4 367 36-47 Tvis 1.7 .0 10.5 6.6 1.5 .1 12.4 367 48-59 Tvis 1.1 .0 10.2 5.2 3.7 .3 14.3 387 dedis ganaTleba skolamdeli da dawyebiTi (*) (*) (*) (*) (*) (*) (*) 12 saSualo 2.7 .3 15.2 6.7 2.5 .2 14.0 745 saSualo specialuri 2.3 .8 11.5 6.4 2.3 .8 16.9 296 umaRlesi 1.4 .1 5.4 2.6 1.8 .4 15.9 758 materialuri mdgomareobis indeqsis kvintilebi uRaribesi 2.5 .2 18.0 8.8 3.2 .7 15.7 308 meore 2.8 .4 11.5 5.4 2.5 .8 13.4 339 saSualo 1.3 .3 12.1 5.8 1.4 .1 17.3 361 meoTxe 2.1 .7 8.4 3.9 3.1 .6 15.5 364 umdidresi 1.9 .0 4.7 1.7 .9 .0 14.2 440 inameurneobis ufrosis eTnikuri jgufi* qarTveli 2.0 .2 8.7 3.6 2.0 .5 14.6 1483 azerbaijaneli 2.7 1.2 27.2 15.5 1.4 .0 18.7 154 somexi 2.4 .0 14.5 9.7 4.3 .0 20.1 109 sxva 1.1 .0 3.2 .0 3.4 .0 11.2 65 sul 2.1 .3 10.4 4.9 2.1 .4 15.2 1812 * MICS indikatori 6; MDG indikatori 4 ** MICS indikatori 7 *** MICS indikatori 8 **** 1 Seuwoneli SemTxveva, roca ar aris naCvenebi informacia Sinameurneobis ufrosis eTnikuri jgufis Sesaxeb, misi ararsebobis gamo ( ) cifrebi, romlebic efuZneba 25-49 Seuwonel SemTxvevas (*)cifrebi, romlebic efuZneba 25-ze Seuwonel SemTxvevas 72 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi cxrili NU.2: Tavdapirveli ZuZuTi kveba 15-49 wlis qalebis procentuloba, romlebsac SeeZinaT Svili gamokvlevamde ori wlis ganmavlobaSi da romlebmac ZuZuTi gamokvebes axalSobili dabadebidan erTi saaTis da erTi dRis ganmavlobaSi, saqarTvelo, 2005 im qalebis raodenoba, romlebmac Cvilis ZuZuTi kveba daiwyes dabadebidan erTi saaTis ganmavlobaSi* im qalebis raodenoba, romlebmac Cvilis ZuZuTi kveba daiwyes dabadebidan erTi dRis ganmavlobaSi im qalebis raodenoba, romlebsac eyolaT cocxalSobili bavSvi gamokvlevamde ori wlis ganmavlobaSi regioni Tbilisi 29.5 64.3 236 kaxeTi 29.6 67.7 64 mcxeTa-mTianeTi (46.1) (83.9) 24 Sida qarTli 44.9 73.8 46 qvemo qarTli 41.7 62.4 91 samcxe-javaxeTi 35.4 60.2 47 raWa-leCxumi da qvemo svaneTi (*) (*) 6 imereTi 45.6 67.7 113 guria (27.3) (62.4) 16 samegrelo da zemo svaneTi 48.1 65.7 54 aWara 29.5 56.0 73 sacxovrebeli adgili qalaqi 34.7 65.4 399 sofeli 38.7 64.8 371 Tveebi dabadebidan < 6 Tve 39.5 64.5 190 6-11 Tve 36.5 65.0 199 12-23 Tve 35.3 65.5 381 dedis ganaTleba skolamdeli da dawyebiTi (*) (*) 3 saSualo 38.9 67.5 304 saSualo specialuri 36.1 62.7 122 umaRlesi 35.1 63.9 341 materialuri mdgomareobis indeqsis kvintilebi uRaribesi 38.9 66.8 121 meore 45.0 66.6 135 saSualo 42.0 65.1 154 meoTxe 31.4 61.7 160 umdidresi 29.6 65.8 200 Sinameurneobis ufrosis eTnikuri jgufi* qarTveli 38.1 65.3 643 rusi 28.1 63.5 60 azerbaijaneli 35.4 60.1 43 somexi (*) (*) 24 sxva 36.6 65.1 770 * MICS indikatori 45 ( ) cifrebi, romlebic efuZneba 25-49 Seuwonel SemTxvevas (*)cifrebi, romlebic efuZneba 25-ze nakleb Seuwonel SemTxvevas saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 73 c xr il i N U .3 : Z u Zu T i kv eb a c o c xa l i ba vS ve bi s pr o c en t u l o ba T iT o eu l a sa ko br iv j g u f S i Zu Zu T i kv eb is s t at u si s mi xe d vi T , s aq ar T ve l o , 2 00 5 0- 3 T vi s ba vS ve bi 0- 5 T vi s ba vS ve bi 6- 9 T vi s ba vS ve bi 12 -1 5 T vi s ba vS ve bi 20 -2 3 T vi s ba vS ve bi mx o l o d Zu Zu T i kv eb is pr o c en t u l o ba ba vS ve bi s r ao d en o ba mx o l o d Zu Zu T i kv eb is pr o c en t u l o ba * ba vS ve bi s r ao d en o ba % i R eb s qa l is r Ze s & m ya r / f af is eb u r sa kv eb s* * ba vS ve bi s r ao d en o ba Zu Zu T i kv eb is pr o c en - t u l o ba ** * ba vS ve bi s r ao d en o ba Zu Zu T i kv eb is pr o c en - t u l o ba ** * ba vS ve bi s r ao d en o ba sq es i bi W i 7. 8 61 7. 8 90 34 .2 70 44 .2 59 23 .3 69 go go 18 .0 61 13 .7 96 35 .4 64 37 .7 76 (1 4. 1) 47 sa c xo vr eb el i ad g il i qa l aq i 10 .3 75 8. 6 11 7 29 .9 65 41 .1 69 (2 2. 9) 50 so f el i (1 7. 0) 48 14 .8 68 39 .5 69 40 .0 67 17 .1 67 d ed is g an aT l eb a sk o l am d el i d a d aw ye bi T i - - - - - - (* ) 2 - - sa Su al o (1 0. 5) 41 7. 4 64 31 .0 51 35 .8 58 (1 9. 8) 41 sa Su al o sp ec ia l u r i (* ) 19 (4 .6 ) 26 (* ) 14 (4 6. 5) 29 (9 .8 ) 26 u ma R l es i (1 6. 4) 63 15 .0 95 34 .3 69 (4 4. 6) 47 (2 4. 6) 49 ma t er ia l u r i md g o ma r eo bi s in d eq si s kv in t il eb i u R ar ib es i 60 % 14 .3 57 11 .7 86 42 .7 70 42 .2 77 20 .9 69 u md id r es i 40 % 11 .7 66 10 .1 99 26 .2 65 (3 8. 4) 59 (1 7. 7) 48 su l 12 .9 12 3 10 .9 18 5 34 .8 13 4 40 .5 13 6 19 .6 11 7 * M IC S in d ik at o r i 15 ** M IC S in d ik at o r i 17 ** * M IC S in d ik at o r i 16 ( ) c if r eb i, r o ml eb ic e f u Zn eb a 25 -4 9 S eu w o ne l S em T xv ev as (* )c if r eb i, r o ml eb ic e f u Zn eb a 25 -z e na kl eb S eu w o ne l S em T xv ev as 74 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi cxrili NU.4: Cvilebi, romlebic adekvaturad ikvebebian mxolod ZuZuTi kvebaze myofi 6 Tvemde Cvilebis procentuloba, 6-11 Tvis im Cveilebis procentuloba, romlebmac miiRes ZuZuTi kveba da myari/naxevrad myari sakvebi, sul cota, minimaluri rekomendebuli raodenobiT guSin da adekvaturi kvebis mqone Cvilebis procentuloba, saqarTvelo, 2005 Cvilebis procentuloba 0-5 Tvis mxolod ZuZuTi kvebaze myofi Cvilebi 6-8 Tvis Cvilebi, romlebmac miiRes dedis rZe da damatebiTi kveba, sul cota, 2-jer gasuli 24 saaTis ganmavlobaSi 9-11 Tvis Cvilebi, romlebmac miiRes dedis rZe da damatebiTi kveba, sul cota, 3-jer gasuli 24 saaTis ganmavlobaSi 6-11 Tvis Cvilebi, romlebic iReben dedis rZes da damatebiT kvebas, sul cota, minimaluri rekomendebuli raodenobiT dReSi * 0-11 Cvilebi, romlebic Sesabamisad ikvebebian ** 0-11 Tvis Cvilebis raodenoba sqesi biWi 7.8 25.5 31.4 28.2 18.9 196 gogo 13.7 30.9 24.6 28.0 20.8 190 sacxovrebeli adgili qalaqi 8.6 23.5 17.9 21.1 14.4 217 sofeli 14.8 33.2 36.9 35.1 26.8 168 dedis ganaTleba skolamdeli da dawyebiTi 7.4 26.2 37.1 32.0 21.0 143 saSualo 4.6 46.3 8.1 23.9 14.3 53 saSualo specialuri 15.0 25.7 26.4 26.0 20.5 189 materialuri mdgomareobis indeqsis kvintilebi uRaribesi .0 39.5 48.4 43.0 (24.1) 44 meore 25.4 49.5 35.8 42.7 35.6 69 saSualo 7.5 16.3 34.4 26.7 16.9 76 meoTxe 8.4 10.1 7.9 9.3 8.8 93 umdidresi 12.0 30.2 21.5 26.1 19.5 103 sul 10.9 28.0 28.2 28.1 19.8 385 * MICS indikatori 18 ** MICS indikatori 19 ( ) cifrebi, romlebic efuZneba 25-49 Seuwonel SemTxvevas saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 75 cxrili NU.5: iodiT gamdidrebuli marilis moxmareba iodiT gamdidrebuli marilis adekvaturad momxmarebeli Sinameurneobebis procentuloba, saqarTvelo, 2005 im Sinameur- neobebis procen- tuloba, sadac Semowmebuli iqna marili gamo- kiTxuli Sinameur- neobebis raodenoba Sinameurneobebis procentuloba, romlebsac aqvT im Sinameur- neobebis raodenoba, sadac Semowmebuli iqna marili an sul ar iyo marili marilis analizis Sedegebi araviTari marili < 15 PPM 15+ PPM* sul regioni Tbilisi 97.1 3069 0.6 12.8 86.6 100.0 2,997 kaxeTi 98.5 1081 0.2 12.2 87.6 100.0 1,067 mcxeTa- mTianeTi 98.8 356 0.8 12.8 86.4 100.0 354 Sida qarTli 98.4 875 0.6 24.6 74.8 100.0 866 qvemo qarTli 96.4 1280 0.2 9.2 90.6 100.0 1,237 samcxe- javaxeTi 98.2 551 0.8 15.5 83.6 100.0 545 raWa-leCxumi da qvemo svaneTi 94.4 180 3.8 12.6 83.6 100.0 176 imereTi 97.6 2097 0.4 11.0 88.6 100.0 2,056 guria 98.1 424 0.4 17.3 82.3 100.0 418 samegrelo da zemo svaneTi 98.1 1186 1.0 5.4 93.6 100.0 1,175 aWara 98.7 910 0.6 9.8 89.6 100.0 903 sacxovrebeli adgili qalaqi 97.3 6009 0.6 10.5 88.9 100.0 5,885 sofeli 97.9 6001 0.5 14.0 85.4 100.0 5,910 Sinameurneobis ufrosis ganaTleba skolamdeli da dawyebiTi 96.4 969 0.7 14.0 85.3 100.0 941 saSualo 97.9 5430 0.6 14.0 85.4 100.0 5,349 saSualo specialuri 97.9 2280 0.6 9.3 90.1 100.0 2,245 umaRlesi 97.3 3330 0.5 10.9 88.6 100.0 3,259 materialuri mdgomareobis indeqsis kvintilebi uRaribesi 97.2 2774 0.8 15.2 84.0 100.0 2,719 meore 98.2 2206 0.6 10.4 89.0 100.0 2,178 saSualo 98.4 2139 0.5 11.6 88.0 100.0 2,114 meoTxe 97.5 2543 0.7 11.8 87.6 100.0 2,496 umdidresi 97.1 2349 0.4 11.6 88.0 100.0 2,289 Sinameurneobis ufrosis eTnikuri jgufi* qarTveli 97.8 10164 0.6 11.8 87.6 100.0 9,997 rusi 96.7 161 2.9 15.8 81.3 100.0 160 azerbaijaneli 96.0 810 0.0 10.1 89.9 100.0 777 somexi 98.8 594 0.4 22.4 77.2 100.0 589 sxva 96.6 272 0.0 11.5 88.5 100.0 262 sul 97.6 12010 0.6 12.2 87.2 100.0 11,795 * MICS indikatori 41 76 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi cxrili NU.6: mSobiarobis Semdgom periodSi dedebisTvis A vitaminis damateba 15-49 wlis im qalebis procentuloba, romlebsac SeeZinaT cocxalSobili bavSvi gamokvlevis wina 2 wlis ganmavlobaSi, imis mixedviT, iRebdnen Tu ara isini maRali doziT A vitaminis damatebas, vidre Cvili miaRwevda 8 Tvis asaks, saqarTvelo, 2005 iRebda A vitaminis damatebas* ar aris darwmunebuli, iRebda Tu ara A vitamins 15-49 wlis qalebis raodenoba regioni Tbilisi 10.7 2.0 236 kaxeTi 20.5 3.5 64 mcxeTa-mTianeTi (7.1) (3.6) 24 Sida qarTli 6.9 8.2 46 qvemo qarTli 12.1 4.3 91 samcxe-javaxeTi 18.8 2.3 47 raWa-leCxumi da qvemo svaneTi (*) (*) 6 imereTi 23.0 1.6 113 guria (20.0) (4.7) 16 samegrelo da zemo svaneTi 26.6 4.4 54 aWara 16.6 2.9 73 sacxovrebeli adgili qalaqi 15.5 3.4 399 sofeli 16.2 2.8 371 Sinameurneobis ufrosis skolamdeli da dawyebiTi (*) (*) 3 saSualo 18.2 2.7 304 saSualo specialuri 14.7 1.7 122 umaRlesi 14.3 3.9 341 materialuri mdgomareobis indeqsis kvintilebi uRaribesi 13.4 1.4 121 meore 20.4 1.1 135 saSualo 16.3 3.4 154 meoTxe 14.2 4.1 160 umdidresi 15.2 4.3 200 Sinameurneobis ufrosis eTnikuri jgufi* qarTveli 17.1 2.9 643 rusi 6.0 6.5 60 azerbaijaneli 9.5 .8 43 somexi (*) (*) 24 sxva 15.8 3.1 770 *MICS indikatori 43 ( ) cifrebi, romlebic efuZneba 25-49 Seuwonel SemTxvevas (*)cifrebi, romlebic efuZneba 25-ze nakleb Seuwonel SemTxvevas saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 77 cxrili NU.7: wonanakluli axalSobilebi im cocxalSobilTa procentuloba gamokvlevis wina ori wlis ganmavlobaSi, romlebic iwonidnen 2500 gr-ze naklebs dabadebisas, saqarTvelo, 2005 cocxalSobilTa procentuloba: cocxalSobilTa raodenoba2500 gr-ze naklebi* awonilebi dabadebisas** regioni Tbilisi 4.8 96.1 236 kaxeTi 4.9 95.4 64 mcxeTa-mTianeTi (3.7) (92.9) 24 Sida qarTli 5.6 100.0 46 qvemo qarTli 4.3 86.9 91 samcxe-javaxeTi 5.6 95.8 47 raWa-leCxumi da qvemo svaneTi (*) (*) 6 imereTi 3.3 98.4 113 guria (3.4) (93.4) 16 samegrelo da zemo svaneTi 6.1 98.3 54 aWara 4.9 97.4 73 sacxovrebeli adgili qalaqi 4.5 96.1 399 sofeli 4.9 95.2 371 Sinameurneobis ufrosis skolamdeli da dawyebiTi (*) (*) 3 saSualo 4.4 94.4 304 saSualo specialuri 6.3 98.7 122 umaRlesi 4.2 95.8 341 materialuri mdgomareobis indeqsis kvintilebi uRaribesi 6.6 94.5 121 meore 3.9 94.5 135 saSualo 4.0 96.5 154 meoTxe 5.4 95.8 160 umdidresi 3.9 96.5 200 Sinameurneobis ufrosis eTnikuri jgufi* qarTveli 4.9 96.9 643 rusi 3.8 82.2 60 azerbaijaneli 4.6 96.6 43 somexi (*) (*) 24 sxva 4.7 95.7 770 * MICS indikatori 9 ** MICS indikatori 10 ( ) cifrebi, romlebic efuZneba 25-49 Seuwonel SemTxvevas (*)cifrebi, romlebic efuZneba 25-ze nakleb Seuwonel SemTxvevas 78 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi cxrili CH.1: peroralouri rehidrataciiT mkurnaloba 0-59 Tvis im bavSvebis procentuloba, romlebsac hqondaT diarea bolo ori kviris ganmavlobaSi da romlebmac miiRes oraluri rehidrataciisTvis saWiro xsnari an sxva saxis mkurnaloba oraluri rehidrataciis gziT, saqarTvelo, 2005 hqonda diarea bolo ori kviris ganmav- lobaSi 0-59 Tvis bavS- vebis rao- denoba diareiani bavSvebi, romlebmac miiRes: oraluri rehidra- taciiT mkurna- lobis maCvene- beli * 0-59 Tvis diareiani bavSvebis raodenoba siTxe oraluri rehidrata- ciisTvis saWiro xsnaris paketidan rekomen- debuli Sinauri siTxe araviTari mkurnaloba sqesi biWi 10.8 1103 42.1 14.5 47.7 52.3 119 gogo 9.9 934 37.0 12.3 52.6 47.4 93 regioni Tbilisi 11.8 585 (41.4) (8.7) (52.8) (47.2) 69 kaxeTi 15.1 175 (*) (*) (*) (*) 26 mcxeTa- mTianeTi 15.8 61 (*) (*) (*) (*) 10 Sida qarTli 6.8 151 (*) (*) (*) (*) 10 qvemo qarTli 5.9 261 (*) (*) (*) (*) 15 samcxe-javaxeTi 13.6 113 (25.6) (18.2) (56.2) (43.8) 15 raWa-leCxumi da qvemo svaneTi 6.7 18 (*) (*) (*) (*) 1 imereTi 7.0 250 (*) (*) (*) (*) 18 guria 13.2 51 (*) (*) (*) (*) 7 samegrelo da zemo svaneTi 14.2 174 (55.7) (24.4) (26.3) (73.7) 25 aWara 7.9 199 (*) (*) (*) (*) 16 sacxovrebeli adgili qalaqi 10.4 1025 43.5 11.7 48.9 51.1 106 sofeli 10.4 1012 36.2 15.4 50.8 49.2 105 asaki 0-11 Tvis 13.7 385 34.6 14.5 52.6 47.4 53 12-23 Tvis 13.8 373 (48.1) (13.8) (44.3) (55.7) 51 24-35 Tvis 10.9 410 (37.5) (10.8) (52.3) (47.7) 45 36-47 Tvis 8.5 421 (44.6) (8.8) (48.6) (51.4) 36 48-59 Tvis 6.0 448 (32.1) (22.1) (52.6) (47.4) 27 dedis ganaTleba skolamdeli da dawyebiTi (*) 16 (*) (*) (*) (*) 2 saSualo 11.3 850 43.3 15.4 45.1 54.9 96 saSualo specialuri 9.6 333 (30.2) (14.1) (56.9) (43.1) 32 umaRlesi 9.8 838 37.8 11.6 54.2 45.8 82 materialuri mdgomareobis indeqsis kvintilebi uRaribesi 11.2 346 (33.1) (6.6) (60.3) (39.7) 39 meore 9.3 384 (50.0) (15.4) (38.3) (61.7) 36 saSualo 10.3 409 34.5 20.9 50.7 49.3 42 meoTxe 13.2 401 38.1 14.1 53.6 46.4 53 umdidresi 8.5 497 (45.1) (10.3) (44.6) (55.4) 42 Sinameurneobis ufrosis eTnikuri jgufi* qarTveli 10.3 1654 42.8 11.2 48.9 51.1 170 rusi 5.4 195 (*) (*) (*) (*) 10 azerbaijaneli 15.6 116 (*) (*) (*) (*) 18 somexi 17.8 71 (*) (*) (*) (*) 13 sxva 10.4 2037 39.9 13.6 49.9 50.1 212 * MICS indikatori 33 ( ) cifrebi, romlebic efuZneba 25-49 Seuwonel SemTxvevas (*)cifrebi, romlebic efuZneba 25-ze nakleb Seuwonel SemTxvevas saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 79 cxrili CH.2: diareis mkurnaloba Sinaur pirobebSi 0-59 Tvis im bavSvebis procentuloba, romlebsac hqondaT diarea bolo ori kviris ganmavlobaSi da romlebic uxvad iRebdnen siTxes da ganagrZobdnen kvebas am epizodis ganmavlobaSi, saqarTvelo, 2005 hqondaT diarea bolo ori kviris ganmav- lobaSi 0-59 Tvis bavS- vebis raode- noba diareiani bavSvebi, romlebic: diareis Sinauri xerxebiT mkurna- loba* iRebdnen mkurnalobas oraluri rehidrataciiT an siTxes didi raodenobiT da ganagrZobdnen kvebas ** 0-59 Tvis diareiani bavSvebis raode- noba iRebd- nen met siTxes iRebdnen igive an naklebi raode- nobis siTxes iRebd- nen met, igive an nakleb sakvebs iRebdnen gacilebiT nakleb sakvebs an sul ar iRebdnen mas sqesi biWi 10.8 1103 34.5 58.6 64.4 35.6 19.9 36.2 119 gogo 9.9 934 38.4 45.2 54.8 40.7 21.4 36.8 93 regioni Tbilisi 11.8 585 (47.8) (44.0) (59.6) (37.4) (25.8) (36.2) 69 kaxeTi 15.1 175 (*) (*) (*) (*) (*) (*) 26 mcxeTa- mTianeTi 15.8 61 (*) (*) (*) (*) (*) (*) 10 Sida qarTli 6.8 151 (*) (*) (*) (*) (*) (*) 10 qvemo qarTli 5.9 261 (*) (*) (*) (*) (*) (*) 15 samcxe-javaxeTi 13.6 113 (37.0) (41.1) (63.8) (36.2) (15.1) (31.1) 15 raWa-leCxumi da qvemo svaneTi 6.7 18 (*) (*) (*) (*) (*) (*) 1 imereTi 7.0 250 (*) (*) (*) (*) (*) (*) 18 guria 13.2 51 (*) (*) (*) (*) (*) (*) 7 samegrelo da zemo svaneTi 14.2 174 (23.5) (63.0) (68.1) (31.9) (17.9) (56.3) 25 aWara 7.9 199 (*) (*) (*) (*) (*) (*) 16 sacxovrebeli adgili qalaqi 10.4 1025 40.3 49.7 63.6 34.5 23.5 40.6 106 sofeli 10.4 1012 32.1 55.8 56.8 41.3 17.7 32.3 105 asaki 0-11 Tvis 13.7 385 32.5 58.2 79.8 20.2 25.6 49.2 53 12-23 Tvis 13.8 373 (36.2) (57.0) (47.3) (48.8) (16.7) (29.1) 51 24-35 Tvis 10.9 410 (45.8) (43.6) (55.9) (41.8) (22.6) (33.6) 45 36-47 Tvis 8.5 421 (41.0) (53.4) (56.8) (40.2) (22.4) (32.2) 36 48-59 Tvis 6.0 448 (21.2) (48.1) (58.4) (41.6) (12.4) (36.1) 27 dedis ganaTleba skolamdeli da dawyebiTi (*) 16 (*) (*) (*) (*) (*) (*) 2 saSualo 11.3 850 36.7 58.6 56.0 44.0 19.0 33.7 96 saSualo specialuri 9.6 333 (45.1) (31.8) (71.7) (21.9) (35.0) (48.2) 32 umaRlesi 9.8 838 31.5 54.4 61.3 36.2 17.4 35.1 82 materialuri mdgomareobis indeqsis kvintilebi uRaribesi 11.2 346 (26.1) (60.1) (50.9) (49.1) (9.4) (20.7) 39 meore 9.3 384 (38.0) (52.5) (62.0) (32.3) (26.6) (44.9) 36 saSualo 10.3 409 28.7 56.6 70.6 29.4 18.8 42.5 42 meoTxe 13.2 401 31.9 64.6 56.2 43.8 15.3 26.5 53 umdidresi 8.5 497 (57.0) (27.5) (61.9) (33.1) (34.1) (50.1) 42 Sinameurneobis ufrosis eTnikuri jgufi* qarTveli 10.3 1654 34.1 53.4 62.1 36.7 20.3 37.5 170 rusi 5.4 195 (*) (*) (*) (*) (*) (*) 10 azerbaijaneli 15.6 116 (*) (*) (*) (*) (*) (*) 18 somexi 17.8 71 (*) (*) (*) (*) (*) (*) 13 sxva sqesi 10.4 2037 36.2 52.7 60.2 37.8 20.6 36.5 212 * MICS indikatori 34 ** MICS indikatori 35 ( ) cifrebi, romlebic efuZneba 25-49 Seuwonel SemTxvevas (*)cifrebi, romlebic efuZneba 25-ze nakleb Seuwonel SemTxvevas 80 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi c xr il i C H .3 : e qi mi sT vi s mi ma r T va s av ar au d o f il t ve bi s an T eb is d r o s 0- 59 T vi s im b av S ve bi s pr o c en t u l o ba , r o ml eb sa c a R en S ne bo d aT s av ar au d o f il t ve bi s an T eb a bo l o o r i kv ir is g an ma vl o ba S i d a g ad ay va ni l ni i qn en s am ed ic in o d aw es eb u l eb eb S i, sa qa r T ve l o , 2 00 5 hq o nd aT mw va ve r es pi r a- t o r u l i in f eq c ia 0- 59 T vi s ba vS - ve bi s r ao d e- no ba sa va r au d o d f il t ve bi s an T eb is m qo ne b av Sv eb i, r o ml eb ic g ad ai yv an es : r o me l im e Se sa ba mi si wy ar o * sa va r au d o d f il t ve bi s an T eb is m qo ne 0- 59 T vi s ba vS ve bi s r ao d en o ba sa xe l mw if o w ya r o eb i ke r Zo w ya r o eb i sx va w ya r o eb i sa xe l . sa av ad - my o f o j an d ac vi s sa xe l . c en t r i j an d ac vi s sa xe l mw if o pu nq t i ke r Zo sa av ad - my o f o / kl in ik a ke r Zo eq im i sx va ke r Zo sa me d i- c in o mo ms ax . na T es av i/ me go ba r i sx va sq es i bi W i 2. 4 11 03 (3 3. 6) (1 7. 9) (9 .1 ) (4 .5 ) (1 1. 3) (.0 ) (4 .4 ) (6 .6 ) (7 6. 4) 27 go go 3. 0 93 4 (4 1. 9) (1 6. 2) (.0 ) (.0 ) (1 0. 0) (2 .6 ) (.0 ) (.0 ) (7 0. 8) 28 sa c xo vr eb el i ad g il i qa l aq i 2. 5 10 25 (4 3. 1) (2 3. 0) (.0 ) (.0 ) (1 6. 7) (.0 ) (1 .2 ) (6 .9 ) (8 2. 7) 26 so f el i 2. 8 10 12 (3 3. 1) (1 1. 7) (8 .5 ) (4 .2 ) (5 .3 ) (2 .5 ) (3 .0 ) (.0 ) (6 5. 3) 29 ma t er ia l u r i md g o ma r eo bi s in d eq si s kv in t il eb i u R ar ib es i 60 % 3. 0 11 39 (3 2. 1) (1 4. 1) (7 .1 ) (3 .5 ) (5 .4 ) (2 .1 ) (.0 ) (.0 ) (6 4. 3) 34 u md id r es i 40 % 2. 2 89 8 (4 7. 7) (2 2. 1) (.0 ) (.0 ) (1 9. 7) (.0 ) (5 .9 ) (8 .8 ) (8 9. 5) 20 su l 2. 7 20 37 37 .8 17 .1 4. 5 2. 2 10 .7 1. 3 2. 2 3. 3 73 .6 54 * M IC S in d ik at o r i 23 ( ) c if r eb i, r o ml eb ic e f u Zn eb a 25 -4 9 S eu w o ne l S em T xv ev as saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 81 cxrili CH.4: filtvebis anTebis mkurnaloba antibiotikebiT savaraudod filtvebis anTebis mqone 0-59 Tvis im bavSvebis procentuloba, romlebmac miiRes mkurnaloba antibiotikebiT, saqarTvelo, 2005 savaraudod filtvebis anTebis mqone im xuT wlamde asakis bavSebis procentuloba, romlebsac miRebuli aqvT antibiotikebi bolo ori kviris ganmavlobaSi * gamokvlevamde bolo ori kviris ganmavlobaSi savaraudod filtvebis anTebis mqone bavSvebis raodenoba sqesi biWi (63.0) 27 gogo (48.3) 28 sacxovrebeli adgili qalaqi (52.5) 26 sofeli (58.1) 29 materialuri mdgomareobis indeqsis kvintilebi uRaribesi 60% (56.9) 34 umdidresi 40% (*) 20 sul 55.5 54 * MICS indikatori 22 ( ) cifrebi, romlebic efuZneba 25-49 Seuwonel SemTxvevas (*)cifrebi, romlebic efuZneba 25-ze nakleb Seuwonel SemTxvevas 82 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi c xr il i C H .5 : p ne vm o ni is s aS iS r o eb is o r i ni S ni s c o d na 0- 59 T vi s ba vS ve bi s im d ed eb is /a R mz r d el eb is p r o c en t u l o ba , r o ml eb ma c i c ia n is s im pt o me bi , r o c a ac u l eb el ia b av S vi s sa me d ic in o d aw es eb u l eb aS i g ad ay va na d a im d ed eb is /a R mz r d el eb is p r o c en t u l o ba , r o ml eb ic s w r af d a g ar T u l eb u l s u T qv as m ii Cn ev en b av S vi s sa sw r af o d e qi mT an m iy va ni s ni S na d , sa qa r T ve l o , 2 00 5 0- 59 T vi s ba vS ve bi s is d ed eb i/ aR mz r d el eb i, r o ml eb ic f iq r o be n, r o m ba vS vi d au yo vn eb l iv u nd a iq ne s ga d ay va ni l i sa me d ic in o d aw es eb u l eb aS i, T u b av Sv i: d ed eb i/ aR mz r d el eb i, r o ml eb ic c no be n f il t ve bi s an T eb is x if aT is o r n iS an s 0- 59 T vi s ba vS ve bi s d ed eb is / aR mz r d el eb is r ao d en o ba ve r s va ms an v er iR eb s Zu Zu s u f r o c u d ad xd eb a aZ l ev s si c xe ga xS ir eb u l ad su nT qa vs u W ir s su nT qv a ga na va l Si si sx l i aq vs c u d ad sv am s aq vs s xv a si mp t o me bi sq es i bi W i 17 .1 52 .6 63 .0 34 .8 44 .0 44 .9 20 .5 10 .1 21 .9 58 5 go go 13 .1 44 .2 63 .1 35 .3 41 .8 39 .8 25 .7 5. 5 19 .1 17 5 r eg io ni 12 .3 51 .2 47 .4 24 .6 38 .5 34 .6 23 .5 16 .8 16 .8 61 T bi l is i 9. 8 46 .5 59 .6 24 .7 28 .5 24 .4 20 .2 10 .2 13 .2 15 1 ka xe T i 14 .6 60 .5 61 .6 36 .1 35 .4 35 .5 19 .1 6. 0 20 .2 26 1 mc xe T a- mT ia ne T i 13 .6 43 .5 56 .5 27 .8 40 .0 24 .1 21 .9 5. 1 17 .4 11 3 Si d a qa r T l i 7. 1 50 .9 53 .1 22 .8 28 .1 36 .2 9. 4 .0 7. 1 18 qv em o q ar T l i 15 .8 62 .7 54 .4 40 .7 34 .9 34 .8 13 .1 8. 0 20 .9 25 0 sa mc xe -j av ax eT i 8. 5 37 .8 54 .9 35 .6 37 .9 18 .1 9. 5 7. 8 16 .0 51 r aW a- l eC xu mi d a qv em o s va ne T i 16 .7 44 .8 74 .7 28 .8 39 .6 33 .5 24 .0 11 .7 22 .1 17 4 im er eT i 34 .1 67 .3 66 .6 46 .0 47 .5 54 .4 27 .7 14 .8 32 .9 19 9 gu r ia sa me gr el o d a z em o sv an eT i 15 .4 52 .5 63 .9 34 .3 41 .2 38 .8 18 .7 9. 6 21 .0 10 25 aW ar a 18 .1 54 .5 59 .6 35 .3 38 .2 37 .7 22 .6 8. 9 21 .2 10 12 d ed is g an aT l eb a sk o l am d el i d a d aw ye bi T i (* ) (* ) (* ) (* ) (* ) (* ) (* ) (* ) (* ) 16 sa Su al o 18 .1 52 .0 59 .8 33 .3 38 .5 35 .6 21 .5 9. 0 20 .3 85 0 sa Su al o sp ec ia l u r i 13 .5 53 .3 60 .5 39 .4 41 .2 43 .5 18 .4 7. 6 22 .8 33 3 u ma R l es i 16 .3 54 .8 64 .3 33 .9 40 .1 38 .6 20 .7 10 .3 20 .9 83 8 ma t er ia l u r i md g o ma r eo bi s in d eq si s kv in t il eb i u R ar ib es i 15 .6 46 .3 61 .4 33 .6 34 .7 32 .9 24 .3 10 .7 17 .5 34 6 me o r e 17 .5 56 .3 56 .3 35 .4 35 .7 36 .8 19 .9 7. 6 20 .8 38 4 sa Su al o 17 .1 51 .9 62 .7 33 .1 40 .8 36 .1 20 .1 10 .7 22 .5 40 9 me o T xe 16 .3 56 .2 65 .1 37 .3 39 .6 41 .5 19 .8 7. 8 21 .3 40 1 u md id r es i 16 .9 55 .5 62 .8 34 .4 45 .4 42 .2 19 .7 9. 6 22 .6 49 7 S in am eu r ne o bi s u f r o si s eT ni ku r i j g u f i* qa r T ve l i 16 .3 53 .7 62 .1 34 .8 39 .7 38 .8 20 .2 9. 9 21 .5 16 54 r u si 22 .8 57 .5 59 .4 33 .7 36 .9 34 .5 22 .3 6. 7 19 .2 19 5 az er ba ij an el i 16 .3 49 .5 58 .3 36 .9 41 .2 39 .4 22 .9 5. 4 19 .7 11 6 so me xi 11 .2 43 .9 67 .0 33 .0 45 .8 33 .1 22 .9 7. 5 19 .0 71 sx va 16 .7 53 .5 61 .8 34 .8 39 .7 38 .2 20 .6 9. 3 21 .1 20 37 * 1 S eu w o ne l i S em T xv ev a, r o c a ar a r is n aC ve ne bi i nf o r ma c ia S in am eu r ne o bi s u f r o si s eT ni ku r i j g u f is S es ax eb , m is i ar ar se bo bi s g am o (* )c if r eb i, r o ml eb ic e f u Zn eb a 25 -z e na kl eb S eu w o ne l S em T xv ev as saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 83 c xr il i C H .6 : m ya r i sa w va vi s mo xm ar eb a S in am eu r ne o be bi s g an aw il eb is p r o c en t u l o ba s ak ve bi s mo sa mz ad eb l ad g am o ye ne bu l i sa w va vi s t ip is m ix ed vi T d a im S in am eu r ne o be bi s pr o c en t u l o ba , r o ml eb ic s ak ve bi s mo sa mz ad eb l ad i ye ne bs m ya r s aw va vs , s aq ar T ve l o , 2 00 5 im s ao j ax o m eu r ne bo eb eb is p r o c en t u l o ba , r o ml eb ic i ye ne be n: el eq t r o en er gi as T xe va d na vT o bi s ga z s bu ne br iv ga z s na vT s qv an ax Si r s Se Sa s na ke l s sx va ar ar is su l my ar i sa wv av i sa kv eb is mo sa mz ad eb l ad * Si na me u r ne o ba T a r ao d no ba r eg io ni T bi l is i 10 .5 10 .0 77 .9 .3 .0 1. 2 .0 .0 .0 10 0. 0 1. 2 30 69 ka xe T i .6 3. 9 11 .7 .3 .9 82 .3 .0 .0 .2 10 0. 0 83 .3 10 81 mc xe T a- mT ia ne T i 7. 2 20 .6 10 .3 .0 .2 61 .6 .0 .0 .0 10 0. 0 61 .8 35 6 Si d a qa r T l i 2. 1 6. 4 15 .6 .0 .9 74 .9 .0 .1 .0 10 0. 0 75 .9 87 5 qv em o q ar T l i 5. 5 8. 9 28 .2 .1 .3 55 .8 1. 0 .1 .1 10 0. 0 57 .2 12 80 sa mc xe -j av ax eT i 3. 1 10 .6 6. 6 .0 .8 66 .0 12 .6 .0 .3 10 0. 0 79 .4 55 1 r aW a- l eC xu mi d a qv em o s va ne T i 10 .5 4. 3 .0 .2 1. 6 83 .1 .0 .2 .0 10 0. 0 85 .0 18 0 im er eT i 4. 8 10 .4 17 .9 .2 1. 3 65 .2 .1 .1 .1 10 0. 0 66 .7 20 97 gu r ia 1. 6 5. 6 1. 1 .2 .6 90 .6 .0 .4 .0 10 0. 0 91 .5 42 4 sa me gr el o d a z em o s va ne T i 2. 4 11 .4 .1 .2 .5 84 .6 .2 .6 .0 10 0. 0 85 .9 11 86 aW ar a 3. 7 39 .4 2. 6 .1 .3 53 .6 .0 .0 .1 10 0. 0 54 .0 91 0 sa c xo vr eb el i ad g il i qa l aq i 9. 4 17 .9 54 .7 .2 .1 17 .4 .2 .1 .0 10 0. 0 17 .8 60 09 so f el i 1. 4 5. 4 3. 4 .2 1. 0 87 .1 1. 3 .1 .1 10 0. 0 89 .5 60 01 sa o j ax o m eu ne o bi s u f r o si s g an aT l eb a sk o l am d el i d a d aw ye bi T i 3. 1 6. 7 10 .5 .3 .7 77 .3 1. 3 .1 .0 10 0. 0 79 .4 96 9 sa Su al o 4. 6 9. 3 19 .0 .1 .6 64 .9 1. 1 .2 .1 10 0. 0 66 .8 54 30 sa Su al o sp ec ia l u r i 5. 0 14 .2 26 .0 .2 .5 53 .5 .4 .1 .0 10 0. 0 54 .6 22 80 u ma R l es i 7. 7 15 .1 53 .0 .2 .5 23 .3 .2 .0 .0 10 0. 0 24 .1 33 30 ma t er ia l u r i md g o ma r eo bi s in d eq si s kv in t il eb i u R ar ib es i .2 .4 .0 .1 .4 97 .4 1. 3 .2 .1 10 0. 0 99 .3 27 74 me o r e 1. 4 2. 5 .9 .3 1. 0 92 .2 1. 5 .1 .2 10 0. 0 94 .8 22 06 sa Su al o 5. 6 16 .6 12 .7 .2 1. 5 62 .3 .8 .3 .1 10 0. 0 64 .9 21 39 me o T xe 14 .5 29 .4 47 .6 .3 .1 8. 1 .1 .0 .0 10 0. 0 8. 2 25 43 u md id r es i 5. 3 9. 8 84 .8 .1 .0 .0 .0 .0 .0 10 0. 0 .0 23 49 S in am eu r ne o bi s u f r o si s eT ni ku r i j g u f i* qa r T ve l i 5. 7 11 .7 29 .1 .2 .6 52 .5 .1 .1 .0 10 0. 0 53 .2 10 16 4 r u si 10 .0 17 .7 59 .3 1. 6 .0 10 .5 .0 .9 .0 10 0. 0 11 .3 16 1 az er ba ij an el i 1. 1 5. 8 16 .0 .0 1. 2 74 .0 1. 6 .1 .2 10 0. 0 76 .8 81 0 so me xi 5. 5 16 .5 37 .6 .0 .0 28 .9 11 .3 .1 .1 10 0. 0 40 .3 59 4 sx va e T ni ku r o ba 4. 3 10 .5 30 .5 .5 .0 53 .9 .0 .0 .3 10 0. 0 53 .9 27 2 sx va 5. 4 11 .6 29 .1 .2 .6 52 .2 .7 .1 .1 10 0. 0 53 .6 12 01 0 * M IC S in d ik at o r i 24 ; M D G i nd ik at o r i 29 ** 1 S eu w o ne l i S em T xv ev a, r o c a ar a r is n aC ve ne bi i nf o r ma c ia S in am eu r ne o bi s u f r o si s g an aT l eb is S es ax eb , m is i ar ar se bo bi s g am o ** * 1 2 S eu w o ne l i S em T xv ev a, r o c a ar a r is n aC ve ne bi i nf o r ma c ia S in am eu r ne o bi s u f r o si s eT ni ku r i j g u f is S es ax eb , m is i ar ar se bo bi s g am o 84 bavSvebisa da qalebis mdgomareobis monitoringi cxrili CH.7: myari sawvavis gamoyeneba Rumelis an cecxlis tipis mixedviT im saomjaxo meurneobebis procentuloba Rumelis an cecxlis tipis mixedviT, romlebic sakvebis mosamzadeblad iyeneben myar sawvavs, saqarTvelo, 2005 sakvebis mosamzadeblad myari sawvavis momxmarebeli Sinameurneobebis procentuli odenoba: sakvebis mosamzadeblad myari sawvavis momxmarebeli Sinameurneobebis raodenoba daxuruli Rumeli sakvamuriT Ria Rumeli an cecxli sakvamuriT an gamwoviT Ria Rumeli an cecxli sakvamuris an gamwovis gareSe DK Rumelis tipi/ar aris sul regioni Tbilisi (*) (*) (*) (*) 100.0 38 kaxeTi 91.9 3.7 3.4 .9 100.0 900 mcxeTa-mTianeTi 97.1 2.1 .6 .2 100.0 220 Sida qarTli 94.6 4.4 .1 .9 100.0 664 qvemo qarTli 92.9 6.2 .3 .5 100.0 731 samcxe-javaxeTi 94.4 3.9 1.1 .6 100.0 437 raWa-leCxumi da qvemo svaneTi 89.7 1.3 8.6 .3 100.0 152 imereTi 85.1 10.5 4.2 .1 100.0 1397 guria 98.2 .9 .7 .2 100.0 388 samegrelo da zemo svaneTi 93.2 5.1 1.0 .8 100.0 1014 aWara 98.4 1.3 .3 .0 100.0 491 sacxovrebeli adgili qalaqi 92.7 5.4 1.3 .6 100.0 1062 sofeli 92.1 5.3 2.1 .5 100.0 5371 saojaxo meuneobis ufrosis ganaTleba skolamdeli da dawyebiTi 93.1 5.3 1.4 .3 100.0 769 saSualo 91.7 5.7 2.1 .5 100.0 3620 saSualo specialuri 93.9 3.8 1.8 .5 100.0 1244 umaRlesi 91.1 5.9 2.4 .7 100.0 801 materialuri mdgomareobis indeqsis kvintilebi uRaribesi 93.9 4.3 1.3 .5 100.0 2750 meore 93.4 4.8 1.3 .6 100.0 2089 saSualo 87.1 7.8 4.4 .6 100.0 1385 meoTxe 91.2 6.4 2.4 .0 100.0 209 umdidresi - - - - - - Sinameurneobis ufrosis eTnikuri jgufi* qarTveli 92.2 5.2 2.0 .5 100.0 5404 rusi (96.8) (3.2) (.0) (.0) 100.0 17 azerbaijaneli 91.2 7.1 1.3 .4 100.0 621 somexi 93.3 4.5 2.3 .0 100.0 239 sxva eTnikuroba 94.3 3.4 2.0 .3 100.0 146 sxva 92.2 5.3 2.0 .5 100.0 6434 * 1 1 Seuwoneli SemTxveva, roca ar aris naCvenebi informacia Sinameurneobis ufrosis ganaTlebis Sesaxeb, misi ararsebobis gamo ** 8 Seuwoneli SemTxveva, roca ar aris naCvenebi informacia Sinameurneobis ufrosis eTnikuri jgufis Sesaxeb, misi ararsebobis gamo ( ) cifrebi, romlebic efuZneba 25-49 Seuwonel SemTxvevas (*)cifrebi, romlebic efuZneba 25-ze nakleb Seuwonel SemTxvevas saqarTvelo mravalindikatoruli klasteruli kvleva 2005 85 cxrili CH.7: myari sawvavis gamoyeneba Rumelis an cecxlis tipis mixedviT im saomjaxo meurneobebis procentuloba Rumelis an cecxlis tipis mixedviT, romlebic sakvebis mosamzadeblad iyeneben myar sawvavs, saqarTvelo, 2005 sakvebis mosamzadeblad myari sawvavis momxmarebeli Sinameurneobebis procentuli odenoba: sakvebis mosamzadeblad myari sawvavis momxmarebeli Sinameurneobebis raodenoba daxuruli Rumeli sakvamuriT Ria Rumeli an cecxli sakvamuriT an gamwoviT Ria Rumeli an cecxli sakvamuris an gamwovis gareSe DK Rumelis tipi/ar aris sul regioni Tbilisi (*) (*) (*) (*) 100.0 38 kaxeTi 91.9 3.7 3.4 .9 100.0 900 mcxeTa-mTianeTi 97.1 2.1 .6 .2 100.0 220 Sida qarTli 94.6 4.4 .1 .9 100.0 664 qvemo qarTli 92.9 6.2 .3 .5 100.0 731 samcxe-javaxeTi 94.4 3.9 1.1 .6 100.0 437 raWa-leCxumi da qvemo svaneTi 89.7 1.3 8.6 .3 100.0 152 imereTi 85.1 10.5 4.2 .1 100.0 1397 guria 98.2 .9 .7 .2 100.0 388 samegrelo da zemo svaneTi 93.2 5.1 1.0 .8 100.0 1014 aWara 98.4 1.3 .3 .0 100.0 491 sacxovrebeli adgili qalaqi 92.7 5.4 1.3 .6 100.0 1062 sofeli 92.1 5.3 2.1 .5 100.0 5371 saojaxo meuneobis ufrosis ganaTleba skolamdeli da dawyebiTi 93.1 5.3 1.4 .3 100.0 769 saSualo 91.7 5.7 2.1 .5 100.0 3620 saSualo specialuri 93.9 3.8 1.8 .5 100.0 1244 umaRlesi 91.1 5.9 2.4 .7 100.0 801 materialuri mdgomareobis indeqsis kvintilebi uRaribesi 93.9 4.3 1.3 .5 100.0 2750 meore 93.4 4.8 1.3 .6 100.0 2089 saSualo 87.1 7.8 4.4 .6 100.0 1385 meoTxe 91.2 6.4 2.4 .0 100.0 209 umdidresi - - - - - - Sinameurneobis ufrosis eTnikuri jgufi* qarTveli 92.2 5.2 2.0 .5 100.0 5404 rusi (96.8) (3.2) (.0) (.0) 100.0 17 azerbaijaneli 91.2 7.1 1.3 .4 100.0 621 somexi 93.3 4.5 2.3 .0 100.0 239 sxva eTnikuroba 94.3 3.4 2.0 .3 100.0 146 sxva 92.2 5.3 2.0 .5 100.0 6434 * 1 1 Seuwoneli SemTxveva, roca ar aris naCvenebi informacia Sinameurneobis ufrosis ganaTlebis Sesaxeb, misi ararsebobis gamo ** 8 Seuwoneli SemTxveva, roca ar aris naCvenebi informacia Sinameurneobis ufrosis eTnikuri jgufis Sesaxeb, misi ararsebobis gamo ( ) cifrebi, romlebic efuZneba 25-49 Seuwonel SemTxvevas (*)cifrebi, romlebic efuZneba 25-ze nakleb Seuwonel SemTxvevas c xr il i EN .1 : w yl is g au mj o be se bu l i w ya r o eb is g am o ye ne ba S in am eu r ne o ba T a w ev r eb is g an aw il eb is p r o c en t u l o ba s as me l i w yl is m T av ar i w ya r o s mi xe d vi T d a S in am eu r ne o ba T a im w ev r eb is g an aw il eb is p r o c en t u l o ba , r o ml eb ic i ye ne be n sa sm el i w yl is g au mj o be se bu l w ya r o eb s, s aq ar T ve l o , 2 00 5 sa sm el i wy l is Z ir iT ad i wy ar o su l sa sm el i wy l is ga u mj o - be se - bu l i wy ar o * Si na me u r - ne o ba T a we vr eb is r ao d e- no ba ga u mj o be se bu l i wy ar o eb i wy ar o eb i ga u mj o be se bi s ga r eS e mi l eb iT Se mo - yv an il i sa c xo v- r eb el ad gi l as mi l eb iT Se mo - yv an il i ez o Si / na kv eT Si sa z o ga - d o eb - r iv i o nk an i/ mi l i W a/ xv r e- l i d a- c u l i W a d a- c u l i wy ar o wv im is wy al i bo T - l eb Si Ca mo - sx mu l i wy al i d au c - ve l i W a d au c - ve l i wy ar o av t o - c is - t er na u r em i c is t er - ni T z ed a- pi r u l i wy al i sx va r eg io ni T bi l is i 96 .7 2. 8 .5 .0 .0 .0 .0 .1 .0 .0 .0 .0 .0 .0 10 0. 0 10 0. 0 10 68 2 ka xe T i 15 .1 35 .8 19 .2 6. 0 8. 5 8. 8 .0 .0 3. 0 1. 6 1. 2 .3 .5 .1 10 0. 0 93 .4 39 08 mc xe T a- mT ia ne T i 31 .2 36 .0 3. 9 2. 4 5. 2 14 .6 .0 .0 .3 2. 8 .0 2. 9 .3 .3 10 0. 0 93 .4 13 43 Si d a qa r T l i 24 .0 15 .3 12 .0 2. 1 27 .9 10 .5 .0 .0 4. 1 2. 5 .6 .8 .0 .2 10 0. 0 91 .7 30 68 qv em o q ar T l i 30 .3 23 .4 7. 3 1. 0 14 .5 12 .2 .0 .0 1. 5 3. 6 4

View the publication

Looking for other reproductive health publications?

The Supplies Information Database (SID) is an online reference library with more than 2000 records on the status of reproductive health supplies. The library includes studies, assessments and other publications dating back to 1986, many of which are no longer available even in their country of origin. Explore the database here.

You are currently offline. Some pages or content may fail to load.